Literatūros kritikas Valentinas Sventickas irgi teigė, kad
Alfonsas Nyka–Niliūnas išsiskyrė savo apsiskaitymu, plačiu
pasaulio suvokimu. „Iš tų, kurie raštu lietuviškai mąsto, Nyka–Niliūnas yra
viena ryškiausių figūrų, ypač tai matyti skaitant jo
dienoraščio fragmentus. Poezija tartum labiau žinomas dalykas, bet
jo, kaip mąstytojo, indėlis yra labai svarbus. Ypač jį reikėtų
pabrėžti dėl to, kad Nyka–Niliūnas viską sveria tokiais
universaliais, ne tik nacionaliniai kriterijais. Kartais mes tokia
vietininkiška psichologija, vietininkiškais kriterijais viską
sveriame. O Nyka–Niliūnas tiesiog dėl asmenybės orientacijos, dėl
buvusių studijų, dėl apsiskaitymo, visko suvokimo pasauliniame
minties kontekste – jis išskirtinė šituo požiūriu figūra“, –
BNS dėstė V.Sventickas.
Anot S.Žuko, Alfonsas Nyka–Niliūnas buvo savotiškas orientyras
dirbantiems Lietuvoje. „Be galo liūdna, nes išėjo žmogus, kurio mes galbūt nelabai
jautėme Lietuvoje, bet jis stovėjo tokioje sargyboje, dažnai ką
nors darydami savęs klausdavom – o ką pagalvos Nyka (...). Drąsiai
galite sakyti, kad tai yra geriausias lietuvių poetas – nelyginu jo
su praeities kūrėjais, bet iš to, kas buvo dar vakar gyvi, tai jis
geriausias poetas, geriausias vertėjas, labai geras literatūros
kritikas“, – sakė A.Žukas.
A.Nyka–Niliūnas mirė antradienį Baltimorėje (JAV) savo namuose
po ligos, pranešė interneto portalas bernardinai.lt. Šiemet liepos
15 dieną kūrėjui būtų sukakę devyniasdešimt šešeri.
Alfonsas Nyka–Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas
Čipkus) gimė 1919 metų liepos
15 dieną Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.
1944 metais pasitraukė į Vakarus, Tiubingeno ir Fribūro
universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias,
studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras.
Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje,
bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda. Baigęs studijas
nuo 1949 metais apsigyveno Baltimorėje ir iki pat pensijos
dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, redagavo straipsnius,
knygas.
Kritikų straipsniuose A.Nyka–Niliūnas vadinamas vienas
didžiausių, moderniausių XX amžiaus lietuvių poetų,
pasižymėjęs kaip puikus vertėjas.
Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“
išėjo 1946 metais Tiubingene. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos
rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953 m.), „Balandžio
vigilijos“ (1957 m.), „Vyno stebuklas“ (1974 m.), „Žiemos
teologija“ (1985 m.).
1997 metas A.Nyka–Niliūnas buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline
kultūros ir meno premija.
