Skandalinga vizija
M.Houellebecqo, vieno garsiausių ir labiausiai į kitas kalbas
verčiamų Prancūzijos rašytojų, šeštasis romanas
„Pasidavimas“ („Soumission“) kalba tema, kuri
neabejotinai kurstys debatus šalyje tęsiantis politiniam ir
ekonominiam sąmyšiui.
Autorius įsivaizduoja, kaip Prancūzijoje įkurta Musulmonų
brolijos partija 2022 metų prezidento rinkimuose įveikia Marine Le Pen vadovaujamą kraštutinių dešiniųjų
Nacionalinį frontą (FN) ir susidaro sąlygos pirmajai
šalies istorijoje islamiškai vyriausybei, kuriai vadovauja
prezidentas Mohamedas Ben Abesas.
Sorbonos universitetas, kuriame dirba romano pasakotojas Fransua,
tampa Paryžiaus Sorbonos islamo universitetu, moterys atsisako
vakarietiškų drabužių ir renkasi hidžabą, o islamo
neišpažįstantys profesoriai yra priversti atsiversti arba netenka
darbo.
Nesiekė provokuoti
56 metų M.Houellebecqas 2001 metais sukėlė pasipiktinimą
viename interviu pareiškęs, kad „pati kvailiausia religija yra islamas“. Tačiau šį kartą rašytojas neigia norėjęs šokiruoti.
„Negaliu pasakyti, kad ši knyga yra provokacija, jei tai
reiškia skelbti dalykus, kuriuos laikau iš esmės neteisingais, vien
tam, kad panervinčiau žmones“, – sakė jis literatūros
žurnalui „The Paris Review“ prieš pasirodant romanui.
Rašytojas pripažino, kad jo knygoje pateikiamas scenarijus
„nėra labai realistiškas“.
„Musulmonams turėtų pavykti sutarti vieniems su kitais, o tai sunkiai įsivaizduojamas dalykas,“, – aiškino rašytojas.
Pasak jo, jei toks talentingas politikas, kaip jo išgalvotas Ben
Abesas, įsiveržtų į sceną, kokia nors musulmoniška partija
būtų tikėtina, bet „tam prireiktų daugiau kaip septynerių
metų – toks procesas užtruktų kelis dešimtmečius“.
Islamas - atpirkimo ožys
Vis dėlto romanas jau išprovokavo energingus debatus
Prancūzijoje, kurioje gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė
Europoje ir kur FN neseniai šventė didžiulę rinkimų sėkmę.
Pasak islamo Europoje eksperto Francko Fregosi, romane dėstomas
scenarijus „atspindi autoriaus ir visuomenės baimes“.
„Kai kurie intelektualai ir komentuotojai provokuoja
gyventojų baimes, užuot juos raminę. Mes kuriame
socialinę islamo baimę, paverčiame islamą visų blogybių Prancūzijos visuomenėje
priežastimi“, – sakė F.Fregosi.
Kairiosios pakraipos dienraščio „Liberation“ vyriausiojo
redaktoriaus Laurent'o Joffrino teigimu, šios
knygos pasirodymas „žymės datą idėjų istorijoje,
kraštutinių dešiniųjų idėjų įsiliejimą į aukštąją literatūrą“.
Tačiau autorius rado ir šalininkų, tarp jų – literatūros
pasaulyje.
Filosofas Alainas Finkielkrautas gyrė
M.Houellebecqą už „atmerktas akis“, kad jis
„nesileidžia įbauginamas politinio korektiškumo“, aprašo ateitį, kuri „yra
tikėtina“.
Knyga sujudino Prancūziją. Ji jau vadinama 2015 metų
literatūriniu įvykiu. Trečiadienį išeis pirmasis 150 tūkst. egzempliorių romano tiražas.
Pats M.Houellebecqas, 2010-aisiais pelnęs garbingiausią Prancūzijos literatūros
apdovanojimą – Goncourt'ų
premiją, pripažino, kad knyga turi „bauginamą pusę“, o
jis naudojęs „gąsdinimo taktiką“, bet kartu siekęs
įsivaizduoti save Prancūzijos musulmono kailyje.
„Jų situacija yra schizofreniška, nes musulmonams iš esmės rūpi ne ekonominiai, o
socialiniai klausimai, – aiškino jis „The Paris
Review“. – Jeigu musulmonas nori balsuoti, ką jam daryti? Jam nėra atstovaujama
atstovaujama“.