Stokholmo literatūriniams sluoksniams bandant sudaryti
praėjusių metų laureatės, kanadietės Alice Munro
įpėdinio „fotorobotą“, svarstomos kelios itin dažnai minimos
pavardės: nuo japono Haruki Murakami ir siro
Adonio iki Kenijos Ngugi wa Thiong'o ir
Čekijoje gimusio Milano Kunderos.
Tačiau nė vienas iš jų neiškyla kaip aiškus favoritas.
„Žinoma, turime tam tikrų idėjų, bet tai tik spėlionės“,
– sakė Stokholmo knygų pardavėjas Matsas Olinas.
Šiemetinio laureato vardas bus paskelbtas ketvirtadienį 11 val.
Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku.
Nei Stokholme, nei kitur niekas iš tikrųjų nežino, kaip
laureatą renkanti Švedijos akademija priima savo sprendimą.
Svarstymas vyksta už uždarų durų ir yra įslaptinamas 50-čiai
metų.
Žinoma tik tai, kad kasmet Švedijos akademija vasario mėnesį
parengia visų gautų nominacijų – šį kartą jų skaičius yra
210 – sąrašą, kuris gegužę sutrumpinamas iki penkių
pavardžių.
Bandydami numatyti laureatą ekspertai bando perprasti Akademijos
narių slaptų svarstymų logiką.
Pirma užuomina galėtų būti kalba. Anglakalbiai rašytojai
Nobelio premiją yra laimėję 27 kartus, o prancūzų ir vokiečių
kalboms tenka po 13 premijų.
Švedų bulvarinio laikraščio „Aftonbladet“ kritikas Claesas
Wahlinas sakė, kad „iš tikrųjų labai retai
Akademija apdovanoja tą pačią kalbą dvejus metus iš eilės“,
tad tai galėtų reikšti, kad po A.Munro pergalės 2013 metais anglų
kalba šiemet neturi šansų.
Jei vėl bus pasirinkta ta pati kalba, „turi būti ... dvi
pasaulio dalys, esančios labai toli“ viena nuo kitos, sako
C.Wahlinas. Tai reikštų, kad, nors ir dažnai minimos, laureatėmis
neturėtų tapti JAV rašytoja Joyce Carol Oates
ir kanadietė Anne Carson.
Tačiau kita vertus, kaip sako švedų laikraščio „ Svenska
Dagblad“ kritikė Elise Karlsson, „niekas labiau
nenustebintų už dviejų kanadiečių iš eilės išrinkimą“, o
Švedijos akademija „mėgsta stebinti“.
Geras kriterijus taip pat galėtų būti geografija.
„Neturėtų užtrukti, kol bus apdovanota Afrika“, – sakė
leidėja Elisabeth Grate.
Afrikos rašytojai premiją per visą jos istoriją yra gavę tik
keturis kartus. Praėjusį kartą tai nutiko 2003 metais, kai laureatu
tapo Pietų Afrikos Respublikos Johnas M.Coetzee.
Laimėti gali Ngugi wa Thiong'o iš Kenijos, jei šiemetinė
Nobelio literatūros premija neatiteks somaliečiui Nuruddinui Farahui. Jis yra toks rašytojas, kokie patinka
Akademijai, sako C.Wahlinas.
Užuominą gali pateikti ir žanras. „Drauge su Munro jie taip
pat apdovanojo apsakymų rašymo meną, lygiai taip pat kaip drauge su
Dario Fo pripažino pasakojimo žanrą“, – sakė
jis.
Laureatų sąraše yra labai daug romanistų, tad dabar daugiau
galimybių galėtų turėti dramaturgai ar poetai, pavyzdžiui, siras
Adonis, prancūzas Yves'as Bonnefoy arba Ko Unas iš
Pietų Korėjos.
Tačiau Akademija taip pat galėtų apdovanoti negrožinę
literatūrą ir išrinkti baltarusių žurnalistę Svetlaną
Aleksijevič, sakė E.Karlsson.
Galiausiai premija gali atitekti kokiam nors ypač pagyvenusiam
rašytojui, kol dar ne vėlu.
„Kai jie įteikė premiją Haroldui Pinteriui ir Tomui
Transtroemeriui, tai buvo ypač dėl to“,
– sakė C.Wahlinas. Šis argumentas galėtų būti palankus
M.Kunderai.
H.Murakami yra interneto lažybininkų favoritas, bet ne toks
populiarus tarp ekspertų.
„Murakami turbūt yra skaitytojų favoritas ir tikrai populiarus
tarp daugelio žurnalistų, bet jam trūksta papildomos gelmės“,
– mano E.Karlsson.
„Laureatai turi sugebėti perduoti stiprias emocijas, jų
kūryba turi būti ne tik pramoginė, ji, visų svarbiausia, turi
transliuoti kokią nors žinią, kuri verčia skaitytoją
susimąstyti, pamatyti egzistenciją kitokiu kampu“, – sakė
E.Grate.
