„Margaret Thatcher nužudymas“ – taip vadinasi šurmulį sukėlęs kūrinys, vainikuojantis 62 metų H.Mantel apsakymų knygą, kuri Didžiosios Britanijos knygynuose pasirodo rugsėjo 30-ąją. Apsakymą prieš pasirodant knygai paskelbė dienraštis „The Guardian“.
Ši detalė lyg ir leistų spėti, kad kilusios diskusijos tėra sumani knygos reklama, bet, atrodo, yra ne visai taip. Juolab kad į karštą apsakymo aptarimą įsitraukė ne vien įvairių leidinių apžvalgininkai, bet ir politikai.
Atsisakė skelbti kūrinį
Skandalo užuomazga galima laikyti šių metų sausio mėnesį, kai Anglijoje pasirodė pranešimų, kad dukart „Booker“ premijos laureatė H.Mantel rašo apsakymą „Margaret Thatcher nužudymas“.
Vien pavadinimo užteko, kad „The Daily Telegraph“ įsigytų išskirtines teises skelbti šį kūrinį. Spėjama, kad dienraštis už teises suplojo dešimtis tūkstančių svarų sterlingų, nors jo atstovai teigia, jog šiuo atveju reikėtų kalbėti ne apie dešimtis, o apie tūkstančius svarų.
Šiaip ar taip, „The Daily Telegraph“ paaukojo sumokėtus pinigus ir atsisakė skelbti prieštaringą apsakymą. „Mūsų būtų nesupratę skaitytojai“, – taip savo sprendimą pagrindė dienraštis, palankiai vertinęs pernai mirusią M.Thatcher. Kūrinį prieš gerą savaitę paskelbė „The Guardian“.
Tada ir užvirė aistros, pasiekusios net Jungtinės Karalystės Parlamentą. Dešinieji konservatoriai ėmė kaltinti H.Mantel nepadorumu.
„Apsakymas įžeidžia Airijos respublikonų armijos (IRA) aukas“, – pareiškė konservatorius Conoras Burnsas.
„Kūrinys šokiruoja, nes pasirodė praėjus labai mažai laiko nuo M.Thatcher mirties. O juk dar gyvi jos vaikai“, – jam pritarė kolegė Nadine Dorries.
Bene aršiausiai reagavo buvęs M.Thatcher viešųjų ryšių patarėjas Timothy Bellas. „Apsakymas neabejotinai pasižymi prastu skoniu. Jei kas nors prisipažįsta, kad norėtų ką nors nužudyti, tai turėtų ištirti policija“, – „The Sunday Times“ rėžė buvusios Anglijos ministrės pirmininkės M.Thatcher (ji vyriausybei vadovavo 1979–1990 m.) bičiulis.
Žinojo, ką daro
Skotland Jardo H.Mantel kol kas nesudomino. Bet britų spaudoje praėjusią savaitę mirgėjo svarstymai, ar etiškai pasielgė H.Mantel, savo apsakyme leidusi IRA snaiperiui nušauti ne itin tolimos istorijos heroję.
„The Daily Mail“ apžvalgininkas Stephenas Gloveris apsakymą pavadino „pavojinga nesąmone“, o pačią H.Mantel prilygino neapykantos kupinam Pietų Amerikos diktatoriui.
„Jeigu nepatinka demokratiškai išrinktas politikas, galima iškart svarstyti apie jo nužudymą?“ – klausė jis.
„Ką bloga padarė H.Mantel? Ji tiesiog parašė apsakymą, kuris sutrikdė kelis labai svarbius veikėjus.
Kokį nusikaltimą turėtų tirti policija? Aš užaugau kaime, kuriame vyrai ir moterys atvirai kalbėdavo apie tai, kad jie nori nubausti M.Thatcher už nusikaltimus bendruomenei“, – svarstė „The Guardian“ apžvalgininkas Damianas Barras.
„The New Statement“ apžvalgininkė Sarah Ditum teigė, kad H.Mantel nereikia gynybos.
„H.Mantel viską mato savo milžiniškomis apvaliomis akimis. Ji tikrai žinojo, ką daro. Žodžiai yra jos specialybė. Aš nekaltinu H.Mantel apsakymo dėl kažkokios apgailėtinos provokacijos, bet tai yra provokacija“, – ironizavo S.Ditum.
Idėja kilo seniai
Atrodo, kad H.Mantel iš tikrųjų puikiausiai suprato provokuojanti diskusiją. Bent jau apie tai turėjo daug laiko pamąstyti. Apsakymo idėja jai kilo prieš 30 metų.
1983-iųjų rugpjūčio 6 d. Londono Vindzoro gatvėje gyvenusi H.Mantel stovėjo prie miegamojo lango. Kitoje gatvės pusėje įsikūrusioje ligoninėje ji pastebėjo nesaugomą M.Thatcher, išėjusią į kiemą po akių operacijos.
Rašytoja ištiesė smilių ir iškėlė nykštį suformuodama pistoletą. „Jei ten būčiau buvusi ne aš, ji būtų buvusi negyva“, – prisiminė H.Mantel.
Pliekė vyriausybės vadovę
Tik praėjus keliems dešimtmečiams šį įvykį ji pavertė apsakymu. Jame santechniko laukianti moteris į savo butą įsileidžia žudiką, kuris pro jos langą nori susidoroti su kitapus gatvės besigydančia M.Thatcher.
Skaitant apsakymą galima susidaryti įspūdį, kad tas vyras – IRA snaiperis.
„Kai aš galvoju apie M.Thatcher, vis dar jaučiu tą verdančią neapykantą. Ji padarė ilgalaikę žalą daugeliui nacionalinio gyvenimo sričių“, – „The Guardian“ lyg ir teisinosi H.Mantel.
H.Mantel prisipažino niekada nebalsavusi už M.Thatcher, bet šią politikę laikanti fenomenalia. „Kaip pilietė aš nuo jos nukentėjau, bet kaip rašytoja – praturtėjau“, – sakė H.Mantel.
Rašytoja kritikams atrėžė, kad negalima nusigręžti net nuo ir netolimos istorijos, ir griežtai pliekė buvusią Anglijos vyriausybės vadovę.
„Ji save laikė Senojo Testamento pranašu, iš aukštybių atnešančiu žmonėms tiesą“, – rėžė H.Mantel, ir į lietuvių kalbą išversto istorinio romano „Vilko dvaras“ autorė.
Ji M.Thatcher pavadino „psichologiniu transvestitu“, nes politikė esą dėl savo karjeros imitavo vyrų elgesį, kitaip tariant, gimė ne moterimi.
Tai ne pirmasis H.Mantel sukeltas skandalėlis. 2013 metais ji pavadino
princo Williamo žmoną Catherine „parduotuvės vitrinos manekenu su
plastikine šypsena“, kurios vienintelis tikslas yra gimdyti.
Tada rašytoja teisinosi, kad jos žodžiai buvo išplėšti iš konteksto ir
neteisingai suprasti.
Kaip baigsis šurmulys dėl M.Thatcher nužudymo, dar
neaišku. Aišku tiek, kad H.Mantel apsakymų knyga bus labiau perkama.
Panašus skandalas buvo kilęs ir Lietuvoje
* Lietuvoje 2002 m. pasirodė M.Ivaškevičiaus romanas „Žali“, itin savitai narpliojantis vadinamųjų žaliukų istoriją. Pagrindinis romano personažas – partizanas Jonas Žemaitis.
* Šį romaną puolė daug kas – nuo V.Landsbergio iki politinių kalinių. Pagrindinis kaltinimas buvo panašus į H.Mantel atvejį – kad M.Ivaškevičius išniekino J.Žemaičio atminimą.
