Enciklopedija pradėta leisti 2001 metais. 25 tomuose yra beveik 122 tūkst. straipsnių (29 650 straipsnių – biografiniai), apie 25 tūkst. iliustracijų, 656 žemėlapiai.
Kitų metų pradžioje ketinama išleisti atskirą papildymų tomą, kuriame bus enciklopedijoje vartojamų autentiškų tikrinių vardų ir jų lietuviškų atitikmenų sąrašas, pastebėtų didesnių klaidų atitaisymai, straipsnių, kurie dėl kokių nors priežasčių nepateko į ankstesnius tomus.
„Gal tai ir ne epochinis, bet vis dėlto svarus kultūrinio gyvenimo įvykis. Gerai, kad pradėjome anksti, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, kai buvo daug entuziazmo, vyravo nuomonė, jog reikia nacionalinės enciklopedijos.
Juolab esame enciklopedijų šalis: turime prieškarinę enciklopediją, Bostono, išleidome technikos, muzikos, Mažosios Lietuvos enciklopedijas“, – džiaugėsi R.Kareckas.
Iš pradžių enciklopedija turėjo 16 tūkst. prenumeratorių, kasmet išeidavo po du tomus.
Bet sunkmetis, nedarbas, emigracija paveikė ir enciklopedininkus. Nors dabar dauguma sričių iš krizės išbrido, leidyba ankstesnio lygio nepasiekė, enciklopedijos prenumeratorių liko apie 10 tūkstančių.
Persikels į elektroninę erdvę
Apie popierines enciklopedijas sakoma: jos pasensta vos išspausdintos.
Štai ir „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ pirmajame tome išspausdintas straipsnis apie Afganistaną baigiasi JAV pradėtu karinių objektų bombardavimu. O kaip viskas pakito, kol išėjo paskutinis enciklopedijos tomas.
Todėl kitas Lietuvos enciklopedininkų darbo etapas – parengti „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ elektroninę versiją, kurią būtų galima nuolatos atnaujinti.
„Mūsų planas – suskaitmeninti enciklopediją ne tik ta forma, kokia dabar yra, bet sukurti naują produktą.
Pirmasis uždavinys – perkelti maketo duomenis į elektroninę formą, sukurti skaitmeninę bazę.
Enciklopedija įgis kitą formą. Skaitytojai turės daugiau galimybių, pavyzdžiui, išfiltruoti tik valstybes arba gyvūnus, augalus, kitą jiems aktualią informaciją.
Jeigu pasiseks, turėtų būti patrauklus, interaktyvus variantas“, – kalbėjo Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktoriaus pavaduotoja Ona Pečiulienė.
Darbo – penkeriems metams
Paskutinį popierinį puslapį užvertusiems ir į elektroninę erdvę neriantiems enciklopedininkams ne viskas sekasi lyg sviestu patepta.
Kai pradėjo leisti popierinę enciklopediją, informacinės technologijos buvo kito lygio ir dabar esama problemų – ne visus pirmuosius maketus galima panaudoti, juos reikia konvertuoti.
Reikia apsispręsti ir dėl to, kiek ir kokius straipsnius naujins: vienos enciklopedijos apsiriboja įvesti žmogaus mirties datas, kai kurios naujina valstybių istorijas, valstybės veikėjų biografijas.
Planuojama, kad bandomoji prieiga atsiras tik 2016 metų antrojoje pusėje, o 2020 metais enciklopedija turėtų būti suskaitmeninta, turėti viešą prieigą, gal net nuorodomis sujungta su išoriniais informacijos šaltiniais, filmuota medžiaga, garso įrašais.
„Enciklopedija nebebus kaip žodynas – ji bus gyva“, – pažadėjo O.Pečiulienė.
Nevers mokėti du kartus
Artimiausiu metu teks apsispręsti ir dėl enciklopedijos prieinamumo – ar visa enciklopedija taps nemokama, ar tik tam tikros jos dalys.
Pavyzdžiui, enciklopedija „Britannica“ yra mokama, Lenkijos enciklopedijoje nemokamas yra tik apibrėžimas, tačiau reikia mokėti, jeigu norima perskaityti visą straipsnį. Kokiu keliu suks Lietuva?
„Orientuojamės į tai, kad būtų nemokama. Juk žmonės enciklopediją prenumeravo, mokėjo pinigus. Dabar visa medžiaga bus įkelta į elektroninę erdvę.
Negalime versti žmonių antrą kartą mokėti už tą patį produktą.
Juk galime pasakyti, kad prenumeratoriai buvo skaitmeninės enciklopedijos mecenatai – tik jų dėka visus tuos metus laikėmės“, – kalbėjo O.Pečiulienė.
Parengus elektroninį enciklopedijos variantą ir jį platinant ketinama sukurti programėlę išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, kad būtų kuo paprastesnė prieiga.
