Balandžio mėnesį Londone kasmet vyksta tarptautinė knygų mugė, kuri ekspertų yra laikoma antra pagal svarbą. Tai verslo kontaktų platforma, suburianti leidyklų atstovus, agentus, vertėjus ir rašytojus iš viso pasaulio. Lietuvai šiemet atstovavo Tarptautinių kultūros programų centro pristatytas nacionalinis lietuvių literatūros stendas ir žurnalistas Andrius Tapinas, pristatęs knygos „Vilko valanda“ interaktyviąją versiją iPad’ams. Apie tai – pokalbis su A.Tapinu.
– Mugėje pristatėte pirmąją interaktyvią elektroninę knygą anglų kalba „Vilko valanda“, skirtą iPad‘ams, taip pat – kompiuterinį žaidimą ir angliškąją audio knygą. Ar sulaukėte susidomėjimo?
– Daugiausia dėmesio skyrėme internetinei knygai, kuri yra ką tik paruošta ir į pardavimą buvo „paleista“ prasidedant Londono knygų mugei. Ja prekiaujama „Apple iTunes“ parduotuvėje kaip atskiru kompiuteriniu priedu – vadinamuoju „apps‘u“. Būtent tai ir pristatėme Londono knygų mugėje.
Pastaroji be galo skiriasi nuo Vilniaus knygų mugės, nes yra skirta daugiausia leidybos specialistams. Su jais ir bendravome: su islandais, armėnais, kinais. Londono knygų mugėje kontaktų diapazonas labai platus.
Didžiausią naudą, manau, davė tai, jog turėjome galimybę Londono knygų mugės programoje organizuotame seminare skaityti pranešimą apie interaktyvią mediją ir kokiais būdais galime mėginti grąžinti jaunimą prie knygų skaitymo. Sulaukėme nemažo dėmesio tiek iš seminaro dalyvių, tiek rengėjų.
Kalbant apie knygą „Vilko valanda“ ar apie bet kurį kitą verstinės literatūros pavyzdį, siekiant tai pateikti anglakalbei literatūros mėgėjų daliai, reikia įdėti nemažai pastangų...
– Kokių dar ketinate imtis priemonių, kokiais dar pavidalais bus galima susipažinti su šia „Vilko valandos“ istorija?
– Stebuklo nesitikime – statistika yra prieš mus. Tačiau nepabandęs – nesužinosi. Galų gale – tokių produktų, kaip kompiuterinis žaidimas knygos tematika, elektroninė knygos versija ar interaktyvi knyga – nėra daug, tai išskirtiniai pavyzdžiai. Tuo remdamiesi ir bandome kelti susidomėjimą knyga, leidžiančia ją geriau pajusti ne vien skaitymo pagalba.
Šiuo metu be elektroninės ir interaktyvios knygos versijų lietuvių ir anglų kalbomis, turime ir audio knygą lietuvių kalba. Vienas amerikiečių aktorius kaip tik šiuo metu įgarsina ir angliškąjį audio knygos variantą, kuris parduotuvėse turėtų atsirasti per kelis artimiausius mėnesius. Yra kuriamas animacinis filmas knygos motyvais. Dirbant kartu su leidykla „Alma litera“ turėtų pasirodyti ir komiksas.
– Ar mąstėte apie knygos vertimą į kitas kalbas?
– Tuo užsiima leidykla, tačiau man žinoma, jog jau yra pasirašyta sutartis su Makedonija – po vertimo į anglų kalbą „Vilko valanda“ pasirodys ir makedonų kalba. Žinau, jog vyksta bandomieji vertimai į čekų, latvių ir lenkų kalbas.
– Šių metų gegužės mėnesį Briuselyje susitiksiantys Baltijos šalių kultūros ministrai ketina pasirašyti memorandumą dėl dalyvavimo 2018 m. Londono knygų mugėje garbės viešnių – „Market Focus“ – teisėmis ir kartu koordinuoti Baltijos šalių literatūros pristatymo programą. Kaip manote, kodėl svarbu Lietuvai prisistatyti tokiose knygų mugėse kaip Londono?
– Manau, jog dalyvavimas tokiose didžiosiose knygų mugėse, kokios vyksta Londone ar Frankfurte – turėtų būti ir intensyviai Kultūros ministerijos skatinama lietuvių literatūros sklaidos priemonė. Jei po ketverių metų Londone galėsime dalyvauti garbės svečių teisėmis, reikia kruopščiai tam pasiruošti – o laiko yra dar daug.
Tarkime, šiemet „Market Focus“ teisėmis dalyvavo Pietų Korėja: šalis ir jos literatūra buvo pristatyta pastebimai, vyko įdomūs renginiai. Matydamas, kiek daug galėjau sužinoti apie Pietų Korėjos literatūrą, manau, jog šitokiu būdu prisistatyti Baltijos šalims būtų tikrai puiki proga.
Taip pat per artėjančius keletą metų dar labiau pažengs ir technologijos. Keisis skaitymo įpročiai, sustiprės elektroninė leidyba. Į tai atsižvelgiant, Baltijos šalys užsienyje galėtų save pristatyti kaip moderniųjų technologijų knygų leidybos pionierės.
Londone pastebėjau, jog seniesiems leidėjams dar sunkoka prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių – jiems sunkiai suprantami jaunų vyrukų iš Amazon.com greitakalbe beriami elektroninio pasaulio terminai. O mūsų valstybė yra technologiškai pakankamai progresyvi, kad galėtų išsiskirti iš masės. Turime progą ir ji turėtų būti mūsų prioritetas.
– Šiemet Londono knygų mugėje Lietuvos stendas buvo pristatytas ne Leidėjų asociacijos, bet Tarptautinio kultūros programų centro. Sakykite, kaip vertinate šiemetinį vaizdą ir ko norėtumėt tikėtis kitais metais?
– Pradėsiu nuo to, kad mačiau Rusijos stendą, į kurį – akivaizdu – buvo investuota daug lėšų, jis buvo gal trijų aukštų, milžiniškas. Tačiau pro jį praeidamas matai, jog ten sėdi trys rašytojai, vienas vertėjas ir jų klausosi gal šeši žmonės. Tuomet imi galvoti, ar pinigai yra naudojami tikslingai.
Lietuvos stendas buvo kuklus, bet ir knygų, išverstų į anglų kalbą mes neturime daug. Optimistiškai žiūrint, žinoma, ateityje norėtųsi ir jų matyti daugiau, naujesnių. Tačiau puikiai suprantu, kokia didelė tai investicija ir be valstybės paramos leidyklos tokių darbų nesiims, suprasdamos, kokia menka tikimybė yra išpopuliarinti tuos vertimus.
Manau, Lietuvos stende galėtume pristatyti daugiau universalios literatūros – nebūtinai vertimų, galima ir iliustruotų knygų vaikams. Reikėtų daugiau dirbti su knygomis elektroninėje erdvėje, adaptuoti jas kitakalbiams. Suprantu, kad visos mažos šalys susiduria su tomis pačiomis problemomis – labai sunku patekti ir įsitvirtinti anglakalbėje rinkoje, ar tu lenkas, ar slovakas, ar lietuvis.
Stebuklų tikėtis nereikia, bet šiemet Lietuva buvo pastebima ir dėmesio tikrai sulaukė – nacionaliniame stende, jo atidaryme dalyvavo ir ambasadoriai, užsienio rašytojai, vertėjai. Šį susidomėjimą riekia palaikyti ir didinti.
