Praėjus 150 metų po grafo Konstantino Tiškevičiaus (1806-1868) surengtos ekspedicijos Nerimi, Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai, vadovaudamiesi likusiu grafo dienoraščiu, pakartojo aprašytą maršrutą. Mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus.
Patrauklia, primenančia dienoraštį, forma parašytas tekstas kuria judėjimo jausmą – nuolat kintantys peizažo vaizdiniai, aprašyti upės vingiai ir keliautojų emocijos leidžia skaitytojui pasijusti ekspedicijos dalyviu.
Knygoje skaitytojas atras jam pažįstamų ar bent lankytų miestelių, o tai skatina plačiau pažinti šias vietas. Visi pasiekti taškai, pradedant Vilniaus rajonais, o baigiant Kernave, yra aprašomi į vietovę žvelgiant nuo seniausių laikų iki šiandienos.
Žvilgsnis per istorinės raidos spektrą skaitytojui pateikia daug įdomių faktų ir istorijų. Senolių pasakojimai papildo daugumai jau žinomą turistinę informaciją įdomiais, juokingais, retsykiais ir gąsdinančiais pasakojimais apie kadaise tuose kraštuose gyvenusius žmones, jų buitį, mistinius įvykius.
Be viso to, autorius atskleidžia Neries nešamas paslaptis apie pakeliui sutiktus legendomis apipintus akmenis, šventus piliakalnius ir kitas mitologines vietas, aiškinasi vietovardžių kilmę ir kaitą.
Ištraukos iš knygos
„Visus keliautojus, Karmazinuose pradedančius tos dienos kelionę, pasitiko Šunelio rėva; pirmiau pasigirsta jos šniokštimas, paskui prieš akis išnyra ryto saulės spinduliuose raibuliuojanti upės tėkmė.“
„Mes ganėm vo čia ant kalno karves ir gyvatė į snukį įkando karvei. Snukis sutino ir tešmuo sutino baisiausiai. Mano pusbrolis su dviračiu nuvažiavo pas tą Vaičiukevičių, tas tik tai paklausė, kokios spalvos karvė, kol atvažiavo, ir ta karvė sveika. Suprantat? Nu tai čia kažkas tai yra, nu? Žmogui tai tu gali įteigti, kad vo taip ir taip, bet karvei kaip įteigti per atstumą? Cha cha cha. “
Vykintas Vaitkevičius – Lietuvos archeologas, nuo 2012 m. Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas, nuolat dalyvaujantis archeologinių tiriamųjų ekspedicijų darbe. Vienos pagrindinių V. Vaitkevičiaus tyrimo sričių – baltų religija ir mitologija, senosios šventvietės.
