Goncourt'ų premija apdovanotas bene garsiausio prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo romanas „Žemėlapis ir teritorija“ ironiškai piešia spalvingą industrinės epochos pabaigą priėjusios šiuolaikinės Europos paveikslą. Tai apokalipsės grėsme alsuojantis susvetimėjusių žmonių pasaulis su plačiais keliais ir didelėmis parduotuvėmis, kuriame tėvas su sūnumi nekalba apie asmeninius santykius, o tik apie darbą.
Dvasinės krizės apimtos visuomenės drama išryškėja pagrindinio romano veikėjo menininko Džedo Martino gyvenimo istorijoje. Visiškai netikėtai susilaukęs pripažinimo už „konceptualius“ kūrinius – turistinių žemėlapių kopijas, vienišius Džedas praturtėja, apsitveria savo valdas tvora, paleidžia ja elektros srovę ir (ne)laimingas sau sensta viską stelbiančių augalų karalijoje.
Nors romane nuskamba kelios ankstesnei autoriaus kūrybai būdingos postmodernistinės gaidelės (autorius sadistiškai nužudo pats save kaip vieną iš knygos personažų), tačiau čia mes matome kiek kitokį M.Houellebecqą – balzakiškai realistišką, rimtą ir brandų rašytoją.
