Netrukus pasirodys nauja leidyklos „Tyto alba“ knyga „Antiška“, kurioje šis muzikos ir visuomeninio gyvenimo reiškinys atsiskleidžia visomis spalvomis – pirmiausia per „Anties“ poeziją. Skaitykite pirmąją knygos ištrauką.
Šioje ištraukoje pasakojama apie tai, kaip atsirado dvi garsios Anties dainos: „Zombiai“ ir „Kažkas atsitiko“.
Zombiai
Sunku patikėti, bet prieš dvidešimt aštuonerius metus žodis „zombis“ Lietuvos plačiajai visuomenei buvo nežinomas. Tik tie, kurie turėdavo galimybę žiūrėti užsienietiškų kino filmų vaizdo įrašus ir klausydavosi tuo metu populiarios australų roko grupės „Men at Work“, suprato, kas tai yra.
Ką reiškia žodis „zombis“.
Ne iš meilės zombiams, o iš susižavėjimo „Men at Work“ kūryba panorau sukurti jų dainos „Down under“ koverį.
Rono Strykerio ir Colino Hay‘aus daina ne apie zombius, o apie Australiją. Zombiai tekste paminėti tik vieną kartą – apibūdinant kartu keliavusių draugų būseną (įtariu, žiaurias pagirias). Aš užsikabinau už tuo metu egzotiško žodžio ir parašiau tekstą ne apie australų, o apie mūsų, lietuvių, situaciją.
Daina įgijo absoliučiai originalų skambesį, kai prie „Anties“ prisidėjo pūtikų grupė ir Sniegius (Petras Ubartas) sugalvojo neįtikėtinai žavų lotynišką pučiamųjų pragrojimą.
Nelauktai iškilo grėsmė.
Gandai aplink: ateina zombiai.
Naktim nemiegu ir griebia nervas –
Grasina zombiai skaudžiai kąst.
Gyvenk kiek galima švariau.
Pikti kenkėjai budi tundroj.
Paklausyk, paklausyk – ar girdi?
Zombiai atrieda atidunda!
Kaip apsigint jau žinau –
Išsišluok ir apsiplauki,
Kitaip užpuls padarai,
Ropliai, graužikai ir zombiai.
Gyvenk kiek galima švariau.
Pikti kenkėjai budi tundroj.
Paklausyk, paklausyk – ar girdi?
Zombiai atrieda atidunda!
Balandžių daug Ukmergėj.
Jie nekalti, tačiau apsėsti.
Neglostyk jų visiškai –
Zombiais gali tu užsikrėsti.
Gyvenk kiek galima švariau.
Pikti kenkėjai budi tundroj.
Paklausyk, paklausyk – ar girdi?
Zombiai atrieda atidunda!
Kažkas atsitiko
Po pirmojo naujamečio koncerto sėkmės nusprendėme groti rimčiau. Mus paliko Audrys Karalius, jį pakeitė būgnininkas architektas Dalius Cijūnėlis. Tada, 1985 metų vasarį, ir buvo sukurta ši daina – antrajam „Anties“ koncertui tarptautinės Moters dienos proga. Moterys liko labai patenkintos.
Apie ką ši daina? Kodėl Martynui reikia ieškoti prastesnės panelės, kodėl ne geresnės? Norint suprasti šį kazusą, reikia suvokti marazmatišką sovietinio gyvenimo dviveidiškumą. Buvo deklaruojama, kad viskas tau, nors iš tiesų – ne tau, tik lojaliausiems partinių-ūkinių organizacijų biurokratams.
„Kažkas atsitiko“ – pasipriešinimo sovietinei propagandai daina. „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“ – tai viešas pareiškimas: propagandistai, liaukitės blizginę akis, mes suprantame, kur gyvename ir kas mums skirta.
Be abejonės, tai populiariausia mūsų daina. Ji tapo neoficialiu „Anties“ himnu. Nebuvo koncerto, kad nepagrotume „Martyno...“ Tik štai klausimas: kodėl ši daina tokia populiari ir šiandien, kodėl ji aktuali ir naujajai kartai, užaugusiai nepriklausomoje Lietuvoje?.. Verta susimąstyti.
Kažkas atsitiko – mergaitė supyko,
Per vidurį kino paliko vaikiną.
Vaikinas Martynas per vidurį kino
Mergaitę prie durų stabdyti mėgino.
Cha cha, cha cha cha cha!
Cho cho, cho cho cho cho!
Kažkas atsitiko – vaikinas sutriko,
Pamiršti negali mergaitės panelės.
Įtikti mėgino, vaišino ją vynu.
Ir vėl apsiriko – mergaitė supyko!
Ne tau, Martynai, mėlynas dangus,
Ne tau, berneli, rožėm klotas kelias.
Ir vėl vienam teks grįžti į namus.
Ieškok, Martynai, prastesnės panelės.
Kažkas atsitiko – vaikinas sunyko,
Nesiseka kalbos, visur lieka kaltas.
Prakeikta panelė! Kaip rasti raktelį,
Kaip vėl sugrąžinti vienintelę viltį?
Ne tau, Martynai, mėlynas dangus,
Ne tau, berneli, rožėm klotas kelias.
Ir vėl vienam teks grįžti į namus.
Ieškok, Martynai, prastesnės panelės.
