Iš anglų kalbos vertė Milda Dyke ir Irena Jomantienė.
Trečioji Joanne Harris istorija apie šokolado meistrę Vianą Rošė, senuosius draugus, naujuosius kaimynus, jausmais ir aromatais alsuojančią Lankenę ir seną pažįstamą – kleboną Frensį Reino užburia ir nepaleidžia iš savo glėbio. Šį sykį prie slaptingos magijos drąsiai prisideda nenuorama pietys, būdingas tiktai Pietų Prancūzijos apylinkėms.
Viana Rošė su Rudžiu ir dukromis – Anuka ir Rosete – gyvena Paryžiuje neįprastame name, savo valtyje. Moteris vis dar su dideliu džiaugsmu gamina šokoladą ir neatsigina pirkėjų. Kelias savaites Paryžių kausto nepakeliama kaitra, šokoladas tęžta...
Vieną dieną atkeliauja senos bičiulės Armandos, bičiulės iš anapus, laiškas. Ji prašo grįžti į Lankenę, į gražiąsias jos apylinkes. Be to, Armanda trokštanti, kad Viana pasirūpintų jos namu, o svarbiausia – senu persiko medžiu. Draugė kartu primenanti: kaimas iš tiesų laukia Vianos pagalbos, vaisių ji turi duoti ir klebonui, kažin kas negero it juodas debesis tvyro virš miestelio.
Persikų aromatas ir daug žadantis vėjas, kuris ypatingai linksminasi tiktai Lankenėje, labai vilioja.
Kiek padvejojusi Viana nusprendžia važiuoti ir praleisti ten kelias savaites. Rudis lieka Paryžiuje. Pasiekusi Lankenę po aštuonerių metų moteris pamato itin daug pokyčių, daug naujų veidų, dar neregėtų papročių.
Rodos, nenuorama vėjas į Lankenę įpūtė nemažai intrigų ir chaoso. Miestelio bendruomenė ne tik pasikeitusi, bet ir susiskaldžiusi. Vis dėlto ji išsaugojo vieną dalyką – savo mohikaną tėvą Reino.
Dabar Lankenė turi ir kitokią bendruomenę – uždarą, griežtą musulmonų būrį, kuriam vadovauti imasi Sajidas Machdžubi. Žinoma, savo valią jis diktuoja ne tik vyrams, jis bando pavergti...moteris, mergaites, nesibodi griebtis net smurto...
Kerintys kvapai, sudėtingi žmonių santykiai ir painūs jausmai galiausiai prasiveržia, Lankenės oras dar labiau įkaista, įtampa auga.