...be 1937 metų Maskvos neįmanoma suprasti, ką Europai reiškė XX amžius.
Karlas Schlögelis (Karlas Šlėgelis, g. 1948 m.) – žinomas vokiečių istorikas. Pagrindinė jo tyrimų sritis – Rytų Europos istorija. Jo veikalai apdovanoti daugeliu prestižinių premijų, tarp jų – Sigmundo Freudo premija už mokslinę prozą (2004 m.), Leipcigo knygų mugės premija, skirta Europos santarvei (2009 m.).
Šiuo metu K. Schlögelis dėsto Rytų Europos istoriją Europos Viadrinos universitete Frankfurte prie Oderio.
„Teroras ir svajonė. Maskva 1937“ – monumentalus vokiečių istoriko veikalas apie Tarybų Sąjungos sostinę, kai Stalino diktatūra buvo pasiekusi apogėjų. Teroras kaip uraganas užgriūva šalies visuomenę, ją paraližiuoja ir sugriauna.
K. Schlögelis kantriai ir tiksliai rekonstruoja stalininio režimo stiprėjimą ir tapsmą visuotiniu, totaliniu teroru, kuris tais lemtingais 1937–taisiais sunaikino pusantro milijono žmonių.
Žmonių dingimai, parodomieji teismo procesai, visuotinis skundimas, S. Ordžonikidzės savižudybė ir viešas laidotuvių ritualas – skaitytojui prieš akis atsiskleidžia žiauri ir absurdiška ano meto Maskvos tikrovė.
Tačiau tai – tik viena istorijos pusė: teroristinio režimo šešėlyje Stalinas siekė sukurti naują visuomenę. O naujosios visuomenės centras, žinoma, – Maskva. Čia milžiniški pastatai, Tarybų rūmai ir nuostabus sportiškas naujasis jaunimas.
Čia ir sovietų aukštuomenė su meno kolekcijomis ir sovietinis Holivudas; žmonės, alpstantys iš bado, ir nuo prekių gausos lūžtančios parduotuvių vitrinos. Visa tai sukuria prieštaringą ir nepaprastai įspūdingą 1937 metų panoramą. Maskva, kurioje teroras neatsiejamai susipynė su svajonėmis apie idealią sovietų visuomenę, iškyla prieš akis kaip naujosios imperijos sostinė, kuri tuo metu stiprėja ir savo smurtinga galia nulėmė ir pakreipė pasaulio istorijos eigą.
Tai įtaigi istorinė knyga, skaitytoją įtraukianti kaip trileris; skirtumas tik tas, kad visa tai vyko iš tikrųjų. Autorius tai įrodo cituodamas gausybę istorinių šaltinių, spaudinių, archyvinių dokumentų: nuo tų metų Maskvos telefonų knygos, laikraščių, žurnalų, kino juostų, atsiminimų iki privačių dienoraščių.
Iš vokiečių kalbos vertė Valdemaras Kvietkauskas.
Viršelio dailininkė Asta Puikienė.
