Jo teigimu, klasikinis dviejų sezonų „Tvin Pyksas“ dingo iš televizijos eterio, nes pasirodė per daug keistas, bet serialas gyveno labai ilgą pomirtinį gyvenimą, tad nenuostabu, kad po 26 metų atgimė.
– Kada pirmą kartą pamatėte serialą „Tvin Pyksas“?
– Pirmą kartą serialą pamačiau 1993 m., kai Lietuvoje įvyko premjera – dveji metai po to, kai serialas buvo pirmą kartą parodytas JAV 1990 m. Įdomu tai, kad priežastis, dėl kurios mes nematėme jo anksčiau, yra susijusi su dramatiškais politiniais procesais – juk Lietuvoje tuo metu mes gynėme televizijos bokštą, tad kalboms apie serialą net nebuvo vietos.
Vis dėlto „Tvin Pyksas“ – vienas pirmųjų vakarietiškų serialų, parodytų jau nepriklausomos Lietuvos eteryje. Galima sakyti, kad pradėję savarankiškai dėlioti eterį, griebėme tokį serialą, kuris už Atlanto buvo tikras fenomenas ir kurio pavadinimas jau buvo tapęs bendriniu vardu.
– Kas jus labiausiai sužavėjo pamačius serialą pirmą kartą?
– Man pačiam keista, bet aš labai ryškiai atsimenu pirmuosius įspūdžius. Labiausiai mane apstulbino tai, koks skirtingas „Tvin Pyksas“ buvo nuo mano prieš tai matytų dalykų – sovietinės televizijos programų ir jau seniai pamirštų užsienietiškų serialų.
Didžiulį įspūdį padarė personažų veidai. Nebūčiau pagalvojęs, kad jie gali būti tokie įdomūs, ryškūs, įsimenantys. Kiekvienas iš jų buvo tarsi atskira visata, bet ir individas stipriausia šio žodžio prasme. Mane tai labai nustebino, nes maniau, kad televizijoje negali egzistuoti individai – galimi tik paprasti tipai. Bet visi „Tvin Pykso“ personažai taip įstringa atmintyje, kad jau įpusėjus serialui, atrodo, tampa tau artimais žmonėmis, draugais.
– Pamatęs nebegalėjote nustoti ir pamiršti?
– Tikrai taip, įtraukė ir įstrigo į atmintį visiems laikams. Ir taip buvo ne tik dėl mano, kaip žiūrovo, susidomėjimo, bet ir paties kūrinio magijos ir kerų.
– Dėl kokių, jūsų nuomone, priežasčių „Tvin Pyksas“ tapo kultiniu serialu?
– Daugeliu atžvilgiu serialas buvo revoliucinis fenomenas. Visų pirma jis, kaip ir sako patys kūrėjai bei kritikai, atvedė kiną į televiziją – Lietuvoje jis ir buvo pristatomas kaip filmas, o trečiasis „Tvin Pykso“ sezonas irgi pristatomas kaip 18 dalių filmas.
Labai svarbi serialo sudedamoji dalis – garso takelis. „Tvin Pykso“ muzika užima savarankiško veikėjo poziciją, ji – originali, labai efektinga ir neatsiejama pasakojimo dalis.
Žanrų įvairovė taip pat galėjo prisidėti prie „Tvin Pykso“ sėkmės – seriale susimaišo detektyvas su trileriu, muilo opera su psichologine drama. Kai kurie kritikai yra sakę, kad tai panašu į labai ilgą ir siurrealistinį klipą, reklamuojantį serialo simboliais tapusius vyšnių pyragą su kava.
– Kuo panašūs ir kuo skirtingi pirmas ir antras „Tvin Pykso“ sezonai?
– Nors tuo metu nieko nežinojau apie serialo kūrimo aplinkybes, pajutau skirtumą tarp pirmojo ir antrojo sezono. Antrojo sezono serijos eklektiškesnės, o turinys – pakeitęs istorijos kryptį ir apleidęs kai kurias serialo sumanytojams svarbias temas, mitologiškumą.
To pokyčio priežastis – kritę serialo reitingai ir komercinis spaudimas. Televizija privertė kūrėjus atskleisti žudiką anksčiau, nei buvo norėta, nors pirminiame režisierių plane žudiko tapatybė išvis neturėjo būti atskleista.
Taip pat buvo nutarta serialą paversti „taisyklingesne“ muilo opera – akcentuoti romantinius santykius, gražias moteris ir intrigas, o pirmojo sezono esmė buvo mistika, kitos dimensijos ir komunikacija tarp jų.
– Kodėl serialas baigėsi taip greitai – vos po dviejų sezonų?
– Televizija nusprendė nutraukti serialą – tais laikais tai buvo beprecedentis atvejis, kai taip greitai be aiškios priežasties atsisakyta kažką rodyti. Pasirodo, kad televizijos prodiuseriai suprato turintys reikalų su kažkuo, kas netelpa į jokius rėmus, todėl išsigando.
Nors prie serialo unikalumo ypač prisidėjo mistinės detalės, tai buvo ir viena iš „Tvin Pykso“ pabaigos priežasčių – per daug keista, vadinasi, nepritrauks auditorijos. Vis dėlto, nepaisant trumpos egzistencijos televizijos eteryje, serialas gyveno labai ilgą pomirtinį gyvenimą. Ne vienai kartai ir ne vienai tautai šis serialas buvo labai paveikus.
Pavyzdžiui, Japonijoje „Tvin Pykso“ kultas buvo itin suklestėjęs – gali būti, kad taip nutiko dėl to, nes japonai yra labai atidūs kultiniams reiškiniams ir pamaldžiai žiūri į vakarietiškos popkultūros reiškinius.
– 2017 m. po 26 metų pasirodė „Tvin Pykso“ trečiasis sezonas. Kaip jį vertinate?
– Jam pasirodžius pasklido labai prieštaringos nuomonės, bet nieko nuostabaus. Nors klasikinis „Tvin Pyksas“ pasiekė visuotinį populiarumą ir tapo tuo reiškiniu, dėl kurio visi ėjo iš proto, iš pradžių žiūrovams serialas sukėlė ir neigiamų reakcijų.
Kalbant apie skirtumus, originalusis „Tvin Pyksas“ buvo popkultūros fenomenas, flirtavo ir žaidė su populiariaisiais formatais, o trečiajame sezone yra dekonstruojami ir kritiškai apdorojami tie formatai.
Mano nuomone, naujame sezone labai natūraliai pratęsta mitologinė linija, pradėta dar pirmajame sezone. Taip pat buvo labai įdomu stebėti senuosius aktorius, sugrįžusius po 25 metų, ir tai, kaip seriale yra komentuojamas pačios istorijos likimas.
– Ar žiūrovai galėtų tikėtis iš trečiojo sezono nuoseklaus ir nostalgiją keliančio tęsinio?
– Nelabai. Kai kurie žiūrovai nusivylė trečiuoju sezonu. Jis nėra nostalgiškas, yra daug naujų dalykų, tačiau kartu tai yra taškų sudėliojimas, išrišimas. Kai kurių temų, motyvų ir aspektų išplėtojimas stebina savo brandumu ir gilumu. Galima sakyti, kad tai yra pirmųjų dviejų „Tvin Pykso“ sezonų evoliucija.
– Yra žmonių, kurie nepatikliai stebisi serialo fenomenalumu ir neatranda ten nieko žavinčio. Kaip manote, ar yra paaiškinama to priežastis?
– Nemažai žmonių, pamatę „Tvin Pyksą“, nesijaučia supratę, kuo toks fenomenalus šis serialas. Taip yra dėl to, kad „Tvin Pyksas“ iš esmės tapo naujosios televizijos ir naujosios serialų kultūros ištakomis, šaltiniu, visų serialų tėvu ir motina.
„Tvin Pykso“ paveldas yra tapęs tokia integralia šiuolaikinės vizualiosios kultūros dalimi, kad pasižiūrėjus klasikinį 1990 m. serialą iš pirmo žvilgsnio viskas pažįstama ir nieko ypatinga.
– „Tvin Pykso“ sugrįžimas galėjo įvykti ir be Davido Lyncho, nes prodiuserinė kompanija pirmą kartą nesutiko su iš jų prašomu per dideliu biudžetu. Vis dėlto vėliau jie persigalvojo. Kaip manote, koks serialas būtų buvęs be D.Lyncho?
– Pirmiausia nėra iki galo aišku, ar pats D.Lynchas būtų sutikęs su idėja, kad serialas būtų kuriamas be jo – vis dėlto jis yra idėjos sumanytojas, o jo nušalinimas nuo serialo būtų labai skandalingas. Manau, kad be D.Lyncho serialas būtų išėjęs labai kontroversiškas ir abejotino rezultato, be to, dingtų išskirtinė ir vizualiai unikali kinematografija, priklausanti D.Lyncho genialumui.
Vis dėlto manau, kad serialas nėra kažkoks sakralus dalykas, prie kurio negalėtų prisiliesti niekas, išskyrus kūrėjus. Didelė tikimybė, kad kada nors ateityje bus projektų ir mėginimų tęsti šią istoriją, ją perdaryti ar iš naujo pradėti – ir taip neišvengiamai susikurs kūrinio pomirtinis gyvenimas.
Be to, reikia paminėti, kad nors „Tvin Pyksas“ laikomas režisieriaus D.Lyncho kūriniu, iš tikrųjų pirmieji du sezonai buvo kurti viso būrio režisierių, D.Lynchas kūrė tik pirmuosius epizodus, o pabaigoje sugrįžo ir sudėjo taškus ant i.
– Knygą „Tvin Pyksas pradedantiesiems“ sukūrėte norėdamas žiūrovams paaiškinti kuo daugiau simbolių, užslėptų prasmių?
– Knygos sumanymas kilo „Tvin Pyksas 2017“ klube, kai žiūrėjome klasikinį serialą ir jo trečiąjį sezoną.
Supratau tai, kad, norint suvokti tokio siužeto serialą, privalu žiūrėti itin įdėmiai ir neskubant. Kai žiūri lėtai, vaizdą pradedi skaityti lyg tekstą, tačiau ne visada taip pavyksta, todėl ir parašiau knygą.
Knyga skirta tam, kad atskleistume naujo sezono tęstinumą, ir tai, kaip jis siejasi su pirmuoju. Bandyta paprastai ir nesileidžiant į ilgus išvedžiojimus paaiškinti trečiojo sezono pabaigą, tam tikrą kontekstą.
Pavyzdžiui, visame „Tvin Pykse“ labai daug hinduizmo ir budizmo filosofijos simbolių, yra asociacijų su M.K.Čiurlionio kūryba, ypač trečiojo sezono 8 dalyje. Iš pradžių tai pasirodė netikėta, bet pasigilinus pasirodė visai įmanoma – M.K.Čiurlionis, kaip ir D.Lynchas, domėjosi ezoterinėmis doktrinomis ir moderno meniniu kultūriniu judėjimu, kuris aprėpė visą pasaulį, surado dirvą įvairiuose nacionaliniuose kontekstuose. Todėl visai nenuostabu, kad vizualieji motyvai gali atrodyti panašūs į M.K.Čiurlionio kūrybą, kai asmenybių domėjimosi laukai tokie panašūs.
– Ką patartumėte tiems žmonėms, kurie per ilgąjį Joninių savaitgalį nusprendė pirmą kartą pasižiūrėti „Tvin Pykso“ serialą?
– Netgi primygtinai rekomenduočiau prieš tai nieko neskaityti, tiesiog žiūrėti. Tam, kas pasiryš šiam maratonui, patarčiau visai nesidomėjus nerti į šį pasaulį, spinduliuojantį tikrą magiją.
Visos pirmojo ir antrojo „Tvin Pykso“ sezono serijos – per LRT televiziją birželio 22–25 d. nuo 23 val.
