Jau gegužę jie prisijungs prie vienintelio Lietuvoje 72 valandų filmų kūrimo iššūkio „Odisėja72“ mentorių komandos.
– Apibūdinkite šiuolaikinio lietuviško kino kūrėjų kartą. Kas jiems būdinga?
Eglė: „Nors už studentus, kuriems dėstau scenarijaus rašymą, esu vyresnė viso labo 10–15 metų, o ir pati save priskiriu jaunajai kino kūrėjų kartai, tačiau akivaizdu, jog požiūris sparčiai keičiasi. Be galo žaviuosi savo studentų energija, entuziazmu ir nusiteikimu, kad neįveikiamų užduočių nebūna. Jie darbštūs, atviri, turi žymiai mažiau kompleksų. Dar prieš dešimtmetį mes gerokai daugiau filosofuodavome, o mažiau darydavome. Dabar auga darytojų karta.“
Evaldas: „Be kūrybiškumo ir veržlumo, pastebiu ir išties stiprius techninius gebėjimus. Manau, kad augančios kino kūrėjų kartos įkvėpimo ir energijos šaltinis – tai galimybė laisvai domėtis kino naujienomis, susipažinti su moderniausia technika. Puikiausias pavyzdys – praėjusių metų 72 valandų filmų kūrimo iššūkyje „Odisėja72“ dalyvavusios komandos, kurios lygiai tris paras buvo visiškai atsidavę kūrybai – tai puikiai atspindi šios kartos ambicijas.“
– Kokių žinių ar praktinių įgūdžių besimokantiems kino kūrėjams trūksta dažniausiai?
Evaldas: „Praėjusių metų iššūkio metu, iš mentoriaus perspektyvos stebėdamas komandų kūrybinį procesą, dar kartą įsitikinau, kad gera idėja – tai tik pradžia. Kuriant tampa aišku, kad kur kas svarbesnis yra tos idėjos vystymas.
Pastebiu, jog dažniausiai pritrūksta gebėjimo į vystomą idėją pažvelgti iš šalies – objektyviai ją įvertinti ir auginti. Daugelis komandų išties profesionaliai filmuoja ir montuoja, tačiau paslysta kurdami ir išpildydami scenarijų. Šiemet misijos „Odisėja72“ metu scenarijaus rašymui bus skiriamas ypatingas dėmesys – vyks ir papildomos scenarijaus rašymo dirbtuvės.“
Eglė: „Scenarijaus išvystymas – viena sunkiausių užduočių kino kūrėjams. Labai dažnai didžioji dalis filmo biudžeto yra skiriama filmavimui ir montažui, moderniai technikai, o filmuoti skubama vos pabaigus rašyti pirmąją scenarijaus versiją.
Vis dėlto praktika rodo, kad filmas beveik neturi šansų atsipirkti, jei scenarijus neišvystytas. Kokybiško scenarijaus kūrimas reikalauja daug laiko ir perrašymų, tačiau dėl to 72 valandų filmų kūrimo iššūkis tampa puikia galimybe pasitikrinti savo idėjas ir eksperimentuoti – juk niekada negali žinoti – galbūt gims idėja, kurią norėsis vystyti ir ateityje.“
– Įvertinkite bendruomenės svarbą kuriant kiną. Ar ji būtina, siekiant kelti lietuviškų filmų kokybės kartelę?
Eglė: „Džiaugiuosi, jog Lietuvos kino kūrėjai ima vis labiau vertinti bendruomenę, kurioje jie auga ir tobulėja. Bendruomenė yra ten, kur keičiamasi idėjomis, gaunamas grįžtamasis ryšys ir nebijoma klysti. Vieno kūrėjo sėkmė – tai visos bendruomenės sėkmė, juk taip atkreipiamas dėmesys ir visiems padidėja tikimybė sulaukti įvertinimo.
Aš, kaip režisierė, subrendau bendruomenėje. Žmonės, kuriuos sutikau dar studijų metais – šiandien yra ištikimi mano kūrybos bendražygiai. Be geros komandos nebus ir gero filmo, tad tokius projektus kaip „Odisėja72“ labai vertinu visų pirma už tai, jog jie buria lietuviško kino kūrėjų bendruomenę, kuri yra būtina kokybiško kino sąlyga.“
Evaldas: „Kadangi kuriant kiną reikalinga skirtingas kompetencijas turinčių žmonių komanda – bendruomenė tampa neatsiejama sėkmingo projekto dalis. Plečiant pažinčių ratą, gali tiksliau įvertinti žmonių stipriąsias puses ir galimybes.
Bendruomenę buriantys projektai leidžia atrasti savo rolę, o vėliau, turint kontaktus ir bendrą darbo patirtį, burti naujas, dar stipresnes komandas.“
72 valandų filmų kūrimo iššūkį priimančių komandų registracija vyks iki balandžio 29 d. Daugiau informacijos apie projektą ir registracijos forma – www.odiseja72.lt.
