„Visos nominuotos juostos vadinamos kinematografijos menu. Tai yra paieškos, per kurias mėginama atsakyti į klausimą „Kodėl apskritai mes gyvename?“. Į jį atsakyti neįmanoma, tačiau mėginti – būtina“, – prieš premijų įteikimą sakė Rusijos kinematografijos meno akademijos „Nika“ prezidentas Andrejus Končialovskis.
„Aritmija“ pelnė apdovanojimus kaip geriasias vaidybinis filmas ir už geriausią režisūrą. Šiame filme vaidinę Irina Gorbačiova ir Aleksandras Jacenka buvo apdovanoti kaip geriausi aktoriai.
Be to, juosta pelnė premiją už geriausią scenarijų, sukurtą Natalijos Meščianinovos ir Boriso Chlebnikovo.
Geriausiais antro plano aktoriais pripažinti iškart du artistai: Sergejus Garmašas („Šaltasis tango“/„Cholodnoe tango“) ir Vladimiras Iljinas („Pirmųjų laikas“/„Vremia pervych“).
Alisa Freindlich, suvaidinusi filme „Didysis baletas“ (Bolšoj), apdovanotas kaip geriausia antrojo plano aktorė.
„Metų atradimu“ tapo filmo „Kaip Vitia Česnakas Liochą Durtuvą į neįgaliųjų namus vežė“ (Kak Vitka Česnok vioz Liochu Štyria v dom invalidov) režisierius Aleksandras Chantas. Šį apdovanojimą įteikė Strateginių tyrimų centro vadovas Aleksejus Kudrinas, pažymėjęs, kad jam nominuotieji yra „kino meno strateginis rezervas“.
Filmas „Saliut 7“ buvo įvertintas už geriausią operatorių darbą. Apdovanojimą pelnė Sergejus Astachovas, Ivanas Burlakovas ir Kirilas Bobrovas.
Prieštaringų vertinimų Rusijoje sulaukusi istorinė juosta apie paskutiniojo Rusijos caro Nikolajaus meilės romaną „Matilda“ pelnė apdovanojimą už geriausią dizainą ir geriausią kostiumų dizainą.
Už geriausią filmo muziką „Nika“ statulėlė įteikta juostos „Trys seserys“ (Tri siostry) kompozitoriui Vladimirui Daškevičiui, o geriausiu garso režisieriumi pripažintas Sergejus Čuprovas, prisidėjęs kuriant „Didįjį baletą“.
Geriausiu Nepriklausomų Valstybių Sąjungos ir Baltijos šalių filmu pripažintas Gruzijos režisieriaus Eldaro Šengelajos juosta „Krėslas“ (Kreslo).
Geriausiu dokumentiniu filmu pripažintas „Genadijus Špalikovas. Žavingo žmogaus gyvenimas“ (Gennadij Špalikov. Žizn obajatelnogo čeloveka), o geriausia animacine juosta – „Du tramvajai“ (Dva tramvaja).
Prestižinį Eldaro Riazanovo apdovanojimą „Už garbę ir orumą“ pelnė Vladimiras Etušas. Premiją jam įteikė Maskvos J. Vachtangovo teatro meno vadovas Rimas Tuminas.
Be to, filmas „Piotras Leščenka. Viskas, kas buvo...“ (Piotr Leščenko. Vsio, čto bylo...) apdovanotas už „kūrybinius pasiekimus televizijos kinematografo srityje“. Režisierius Vladimiras Kotas sakė šį apdovanojimą laikantis „teisingumo aktu“.
Akademijos taryba taip pat įteikė apdovanojimą „Už indėlį į kinematografijos mokslus, kritiką ir švietimą“ Sankt Peterburgo valstybiniam kino ir televizijos institutui, šiemet šviečiančiam savo įkūrimo šimtmetį.
Nacionaliniai kino apdovanojimai „Nikos“ buvo įsteigti 1987 metais tuometėje Sovietų Sąjungoje.
Nuo 10-ojo dešimtmečio nugalėtojus slaptu balsavimu renka Rusijos kinematografijos meno akademijos nariai. Tarp jų esama visų kinematografijos specialybių atstovų.
Premijos laureatams įteikiamos statulėlės, vaizduojančios senovės graikų sparnuotą pergalės deivę Nikę.
