Juostą į Kauną atvežė Lietuvos kino centras. Filmą beveik pilnoje kino salėje pristatė kino kritikė Rasa Paukštytė ir filmo operatorius Jonas Tomaševičius. „Filmą filmuoti pradėjome sunkiai. Jei ne žmonės... Nufilmavau 40 filmų. Neturėjau tiek pagalbos ir tokio požiūrio, kaip filmuojant „Skrydį per Atlantą“, - prisiminė J.Tomaševičius.
Filmavimo komandą rėmė ne tik pavieniei žmonės, bet ir institucijos. „Kad nufilmuotume vaizdus iš lėktuvo, mums reikėjo sraigtasparnio. Anų laikų valdžia leido mums panaudoti sraigtasparnį nežiūrint į tai, kad valanda kainavo 400-500 rublių, mes galėjome filmuoti tiek, kiek reikėjo, iki sutemdavo“, - pasakojo operatorius.
Jis dėkojo visiems, kurie padėjo kurti filmą, ir kurie restauravo juostą. J.Tomaševičius džiaugėsi, kad itin daug žinomų to meto aktorių nusifilmavo juostoje.
„Ši filmas ypatingai prisidėjo prie mūsų tapatybės formavimosi“, - sakė kino kritikė R.Paukštytė.
Juosta kovo 1-ąją jau buvo parodyta Vilniaus kino mėgėjams. Į peržiūrą susirinko pilna salė žiūrovų. Trečiadienį filmą išvys ir klaipėdiečiai.
Lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį atkuriantis filmas žiūrimumu aplenkia visus, net ir šiuolaikinius lietuviškus filmus. 9-ame dešimtmetyje jį pamatė daugiau nei 647 tūkst. žiūrovų. Tai yra kas penktas ar šeštas Lietuvos gyventojas.
Kino kritikų „Skrydis per Atlantą“ laikomas vienu geriausių Lietuvoje sukurtų istorinių patriotinių filmų. Jo scenarijus sovietinės cenzūros nebuvo patvirtintas, tačiau filmas galiausiai pasiekė kino ekranus.
Lietuvai švenčiant šimtmetį, filmo vaizdo ir garso juostos buvo restauruotos, filmas suskaitmenintas. Dėl to legendinę juostą galima žiūrėti didžiuosiuose kino ekranuose. Ir jo kokybė neišduoda, kad filmas sukurtas 1983 metais.
