Tai – pirmas filmas apie lietuviškąjį J.Brodskio (1940–1996) gyvenimo tarpsnį. Pirmąsyk Vilniuje sovietų valdžios persekiojamas rašytojas apsilankė 1966 metais. Poeto „romanas su Lietuva“ tęsėsi iki pat jo gyvenimo pabaigos.
J. Brodskis yra prisipažinęs, jog kelionės į Lietuvą jam tapo organizmo poreikiu, kurį rašytojo draugai vadina tiesiog meile. Poetui patiko Vilniaus miestas, išsiskiriantis savo neskubiu gyvenimo tempu ir iškalbinga architektūra. J.Brodskio kūrybos žinovai teigia, kad Vilniaus baroko polifonija, jo bažnyčių siluetų išraiškingumas, rado atgarsį poeto eilėse.
Viešnagės Lietuvoje yra paženklintos asmeninio poeto gyvenimo dramų – čia jis gydėsi nelaimingos meilės sieloje įrėžtas žaizdas. Vienas garsiausių rusų „sidabro amžiaus“ lyrikų savo širdį galėjo valandomis lieti bičiuliui fizikui Ramūnui Katiliui ir jo žmonai Elmirai jų bute Liejyklos gatvėje.
Katilių bute Josifas daug piešė, rašė, fotografavo. Šis adresas vėliau tapo žinomas kaip Brodskio vilnietiški namai – šiandien juos puošia poetui skirta memorialinė lenta.
Kitas dokumentinėje juostoje minimas rašytojo draugas – lietuvių poetas, vertėjas, su kuriuo J.Brodskis bendravo jau emigracijoje, – Tomas Venclova. Brodskis dalyvavo T.Venclovos sutuoktuvėse JAV – šie unikalūs kadrai pateko į filmą.
„Mūsų likimai kažkuo, turbūt, buvo panašūs. Abudu mes nemėgome valdžios ir valdžia nemėgo mūsų. Abiejų mūsų nespausdino arba jeigu spausdindavo, tai būdavo stebuklas ir didelė išimtis. Abudu mes aplinkinėje visuomenėje buvome laikomi tokiais neprisitaikėliais ir keistuoliais“ – filme T. Venclova prisimena santykį su poetu Brodskiu.
Dokumentinėje juostoje pasakojama istorija vyksta sovietiniu laikmečiu, kuomet buvo negailestingai ribojama asmens bei žodžio laisvė, o bet koks pasipriešinimas valdžiai grėsė sunkiomis bausmėmis ar ištrėmimu. Venclova ir Brodskis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau jų likimus sieja meilė Lietuvai, kuri inspiravo ir kėlė begalinį ilgesį.
Filmo scenarijaus autorė ir režisierė Lilija Vjugina yra Rusijos televizinės dokumentikos mokyklos atstovė, daugelio apdovanojimų nominantė ir konkursų laureatė. Naujausias jos darbas – itin asmeniškas, nes Lilija gimė ir augo Vilniuje, Klaipėdos gatvėje, vos dvi minutės kelio nuo namo, kuriame nuolat apsistodavo Brodskis.
Režisierė sako, kad filme daug mistinių sutapimų: „Mano senelis Vilniuje 8 mm vaizdo kamera filmavo mėgėjiškus filmus, kaip tik tuo metu, kai čia viešėjo Brodskis. Teoriškai poetas galėjo patekti į jo objektyvą. Peržiūrėjau visas senelio filmuotas juostas ir radau jose tik save, tačiau esu tikra, kad ten yra ir Brodskis...“.
Režisierės manymu, Lietuva buvo pirmieji poeto „Vakarai“, čia jis sutiko žmones savo mentalitetu nepanašius į tuos, su kuriais bendravo iki tol, ir tas kitas – ne sovietinis – bendravimas jį labai stipriai paveikė. Tad dokumentiniame filme istoriją stengiamasi papasakoti iš įvairių perspektyvų, remiantis vaizdo medžiaga, fotografijomis, laiškais ir prisiminimais žmonių, kurie buvo artimi ir brangūs J. Brodskiui.
Filmo „Romas, Tomas ir Josifas“ premjera vasario 23 d., penktadienį, 18.30 val. ir vasario 25 d., sekmadienį, 15.10 val. „Skalvijos“ kino centre, vasario 24 d. 13 val. Vilniaus knygų mugėje, vasario 27 d. Maskvos „Kino namuose“ ir kovo 2 d. Maskvos Tretjakovo galerijoje.
Filmo prodiuserė Teresa Rožanovska, studija „Ketvirta versija“.
