Menininkui buvo tik 44–eri. A.Kemežys yra pelnęs Europos kino festivalių apdovanojimų, nufilmavęs per trisdešimt vaidybinių ir dokumentinių kino juostų, tarp jų - režisuotų Šarūno Barto, Arūno Matelio, Giedrės Žickytės, Audriaus Stonio, Agnės Marcinkevičiūtės, Vytauto V.Landsbergio, Giedrės Beinoriūtės, Kristijono Vildžiūno, sukūręs darbų su šiuolaikinio meno pažiba Deimantu Narkevičiumi.
G.Žickytė, kūrusi su A.Kemežiu filmus „Baras“, „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, „Meistras ir Tatjana“, yra sakiusi „Lietuvos rytui“, kad rinkosi jį, nes pasitikėjo, ir žinojo, kad jis yra tikras meistras.
„Dirbti su Audriumi, kaip ir su kiekvienu talentingu žmogumi, - ir privalumas, ir iššūkis. Visko buvo: ir pykomės, ir taikėmės, bet viską atperka rezultatas.
Režisieriaus ir operatoriaus santykiai yra kaip santuoka. Ypač dokumentiniame kine, kai nuo sugebėjimo susiderinti itin priklauso galutinis rezultatas. Audrius - ne tik vykdantis, bet ir kuriantis operatorius. Prieš filmuodami mes daug kalbėdavome, aptarinėdavome. Jis mane labai spausdavo, kad kiekvieną sprendimą pagrįsčiau, motyvuočiau. Kuo sudėtingesnis uždavinys, tuo jam būdavo įdomiau“ – pasakojo režisierė.
A.Kemežys žavėjo kolegas intelektualumu, išradingumu ir kūrybingumu. Filmavimas su juo būdavo nuotykis, kupinas pavojų, iššūkių ir malonumų.
Jo gebėjimas pamatyti, užfiksuoti, parodyti žiūrovams smulkiausias kasdienybės detales, akimirkas, smulkmenas perteikia ir savitą paties operatoriaus pasaulį.
Būdamas įdėmus operatorius, jis niekada nėra savo kūryboje įžeidęs žmogaus, gyvio ar paties gyvenimo. A. Kemežio kantrybė (be šios savybės sunkiai galimas realybės „priartinimas“) yra skirta sulaukti atsivėrimo, o ne šokiruojančio kadro. Tai ypatingai etiškas operatorius. Šis jo bruožas atsiskleidžia visuose filmuose, tačiau gal labiausiai – ypatingo jautrumo ir supratimo iš visos kūrybinės grupės reikalavusioje G.Beinoriūtės juostoje apie socialiai pažeidžiamus vaikus „Pokalbiai rimtomis temomis“.
Pernai kūrėjas pelnė „Sidabrinę gervę“ už geriausią operatoriaus darbą filme „Moteris ir ledynas“ (rež. A.Stonys) , 2015 metais jis buvo paskelbtas geriausiu Lietuvos kino operatoriumi už kūrybišką ir meistrišką fotografijos meno bei kinematografijos sintezę filme „Meistras ir Tatjana“. Geriausiu Lietuvos kinematografininkų sąjungos kūrėju jis pripažintas ir 2010 metais.
2015-aisiais A.Kemežys buvo tarp dvylikos pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Birštone gimęs A.Kemežys baigė Kino ir televizijos operatoriaus specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
A.Kemežys buvo šių filmų operatorius: „Trys skrybėlės“ (2017), „Moteris ir ledynas“ (2016), „Senekos diena“ (2016), „Vaineta“ (2016), „Meistras ir Tatjana“ (2014), „Radviliada“ (2014), „Vienatvės gaudesys“ (2014), „Disidentai“ (2013), „Kenotafas“ (2013), „Narcizas“ (2012), „Pokalbiai rimtomis temomis (2012)“, „Specialistė“ (2012), „Variacijos kaukių tema“ (2012), „Du indeliai jogurto“ (2011), „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011), „Paskui saulę ir ožkas“ (2011), „Raminas“ (2011), „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim“ (2010), „Knygnešiai“ (2010), „Prie rugių ir prie ugnies“ (2010), „Šarūnas Bartas, vienas lauke karys“ (2010), „Baras“ (2009), „Šokis dykumoje“ (2009), „Balkonas“ (2008), „Kai aš buvau partizanas“ (2008), „Keturi žingsniai“ (2008), „Perlas“ (2008), „Žmogus – Arklys“ (2008), „Varpas“ (2007), „Žiemos paralelės“ (2007), „Brasbendas“ (2006), „Ūkų ūkai“ (2006), „Prieš parskrendant į Žemę“ (2005), „Vulkanovka. Po Didžiojo kino“ (2005), „Dviese ant tilto“ (2004), „Gyvenimo vaidmuo“ (2003), „Jonukas ir Grytutė“ (2003), „Raudonu ant balto“ (2003), „Scena“ (2003), „Kaimietis“ (2002), „Menestreliai maksi paltais“ (2002), „Švendubrės šamanas“ (2001), „Kačių gatvė“ (2000), „Lietuvos Energija“ (2000), „Žvaigždžių kasmet vis mažiau“ (2000), „Legendos išsipildymas“ (1999), „Istorija“ (1998), „Europa 54 54–25 19“ (1997).
* * *
Atsisveikinimas su A.Kemežiu – vasario 6 d., antradienį, nuo 19 iki 21 val. ir vasario 7 d. nuo 9 iki 14 val. laidojimo namuose Paco g. 4, Vilniuje (prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios), 2 salėje; o vasario 7 d. nuo 15 iki 19 val. ir vasario 8 d. nuo 8 iki 13 val. – Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.
Šv. Mišios bus aukojamos vasario 8 d. 12 val. Iš Bernardinų bažnyčios urna bus išnešama vasario 8 d. 13 val.
