Kino mėgėjai, atvykę pasižiūrėti pradedamo demonstruoti Bolivudo epo „Padmaavat“, turėjo laviruoti tarp automatų, skydų ir užtvarų.
Saugumo priemonės gal ir atrodytų per didelės, jei ne smurto orgija, kurią surengė fanatikai, įsitikinę, kad filmu įžeidžiama legendinė hinduistų karalienė.
Sostinėje maždaug 100 Bolivudo gerbėjų atėjus pasižiūrėti naujosios juostos, kaimyninėje Utar Pradešo valstijoje į vieną kino teatrą buvo mestas Molotovo kokteilis. Biharo valstijoje labiau į rytus minios puolė du kino teatrus, gadino automobilius, plėšė plakatus ir grasino žiūrovams.
Dienomis prieš filmo išleidimą fanatikai siautėjo keliuose Indijos miestuose – siaubė parduotuvių centrus ir padeginėjo automobilius.
Trijose valstijose kino teatrai grasinimus vertino taip rimtai, kad atsisakė rodyti „Padmaavat“, pasakojantį apie mitinę hinduistų karalienę Padmavatę.
„Baimės atmosfera“
Tačiau kino teatrų vadovai Delyje nusprendė neatšaukti filmo, nors, kaip sakė vienas vadybininkas, „baimės atmosfera“ ir malšino žiūrovų entuziazmą.
Protestus rengia Indijos radžputų kasta: jos nariai labai gerbia Padmavatę ir tvirtina, kad filmas iškraipo istoriją, nors ekspertai sako, kad ši karalienė tėra mitinė asmenybė, apdainuota vienoje poemoje.
Pasak protestuotojų, filme neteisingai vaizduojama, kad tarp XIV amžiaus radžputų karalienės Padmavatės ir invazijai vadovaujančio karalienę pagrobti norinčio Delio valdytojo, musulmono Alauddino Khalji (Alaudino Khaldžio), buvo užsimezgę romantiški jausmai. Prodiuseriai tai neigia ir tvirtina, kad filme karalienė vaizduojama pagarbiai.
Anot legendos, šį karalienė, nenorėdama patekti į nelaisvę, nusižudė. Padmavatės vyras Maharawalas Ratanas Singhas (Maharavalas Ratanas Singhas) ir Alauddinas Khalji yra istoriniai asmenys, bet patikimų įrodymų, kad karalienė Padmavatė egzistavo, istorikai nėra radę.
Minėtame Delio kino teatre užgesus šviesai žiūrovai buvo informuoti, kad filmo istorija yra išgalvota. Be to, žiūrovai buvo patikinti, kad nenukentėjo jokie gyvūnai ir kad prodiuseriai nepritaria uždraustai tradicinei praktikai mirusių vyrų žmonoms nusižudyti puolant į laidotuvių laužą.
Trijų valandų trukmės filme iš tiesų nėra nė vieno Padmavatės ir Alauddino Khalji susitikimo, nė vienos scenos, kurioje jie matytųsi akis į akį.
Filmui pasibaigus salėje pasigirdo garsūs plojimai.
Filmą pasižiūrėjusi architektė Suman Sharma (Suman Šarma) sakė: „Visa kontroversija dėl romantiškos situacijos tarp jų buvo absoliučiai ne vietoje.“
Žiūrovė Neha Verma taip pat negalėjo suprasti viso triukšmo ir išeidama iš kino teatro purtė galvą.
„Gėda, kad žmonės protestuoja net nepasivarginę iš pradžių jo pažiūrėti. Karalienė pavaizduota labai gražiai“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Net dvi policininkės, budėjusios kino teatro viduje, paklaustos, ką mano apie filmą, iškėlė nykščius.
Vis dėlto radikalūs protestuotojai galiausiai gali pasirodyti kaip didžiausi filmo gelbėtojai: kino industrijos stebėtojai prognozuoja, kad kilęs triukšmas padės „Padmaavat“ tapti didžiuliu hitu.
