Dokumentinis filmas yra išskirtinis įvairiais aspektais. Nespalvotoje kino juostoje užfiksuoti unikalūs kadrai, atskleidžiantys Europos parko kūrimo pradžią, eigą, įvykius, garsių menininkų portretus. Paraleliai režisierius A.Tarvydas parodo atgimstančios Lietuvos vaizdus, įvykius: Nepriklausomybės skelbimo, televizijos bokšto ir Spaudos rūmų šturmo, Sausio 13-osios aukų laidotuves ir kitas mūsų tautos apsisprendimo akimirkas.
A.Tarvydo filmas „Europos parkas. Pradžia“ apima daugiau kaip ketvirčio amžiaus istorijos tarpsnį, yra savotiškas istorinės atminties metraštis, vienos iš atgimusios Lietuvos tapatumo – Europos parko – raidos istorija. Filmas trunka daugiau kaip valandą. Šis dokumentinis filmas yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui 2018-aisiais paminėti.
Kino režisierius A.Tarvydas pasakojo: „Esu dokumentalistas, todėl turiu užfiksuoti kokią nors istoriją. Fiksuodamas Nepriklausomybės kovas negalėjau žinoti, kaip viskas baigsis. Daug kartų teko rizikuoti gyvybe, su kamera lindau į įvykių sūkurį, kur šaudė. Kartą vos manęs nenušovė. Sudėtinga buvo, darai darai ir nežinai, kas iš to išeis. Man skaudu, kad jaunimas palieka Lietuvą. Reikia čia sunkiai dirbti, statyti gyvenimą, kentėti. Apie tai filmas.“
Gintaras Karosas: „Kartu šis filmas yra ir savotiška mano, kaip Europos parko kūrėjo, menininko, ataskaita visuomenei. Ačiū Algirdui Tarvydui už kantrybę ir pasiryžimą fiksuoti Europos parko gimimą iš apleisto miško ir pelkės.
Dabar, kai Lietuva yra išsilaisvinusi iš sovietinio jungo, tapusi lygiateise pasaulio valstybe, atsiranda kiti iššūkiai, ne mažiau pavojingi mūsų tautai. Jaučiu pareigą prisidėti prie Lietuvos tapatybės, pirmiausia lietuvių kalbos, pilnaverčio valstybingumo išsaugojimo ir stiprinimo.
Deja, dažnai pasigendu, kad būtų ugdoma meilė Tėvynei, kuri yra mūsų kūrybos šaltinis ir glaudaus tarpusavio ryšio garantas.“
Pirma vieša filmo peržiūra, tikimasi, bus proga susitikti su režisieriumi ir visa kūrybine grupe, kartu padiskutuoti apie filmą ir Lietuvą, žengiančią į Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio jubiliejinius metus.
Norintys dalyvauti peržiūroje kviečiami registruotis: gintaras@karosas.lt
