Specialiai dėl šios procedūros Parlamente Briuselyje įrengta net kino salė, kurioje parlamentarai gali pasižiūrėti „Lux“ prizui nominuotus filmus, o tada balsuoja Parlamento interneto svetainėje. Beje, jie daro tai išmintingai: „Lux“ prizas nuo jo įsteigimo 2007-aisiais tapo patikimu kokybės ženklu – juo įvertinti filmai virsta hitais ne tik Europoje.
Pavyzdžiui, „Ida“ pelnė „Oskarą“ kaip geriausias užsienio filmas, „Mustangės“ ir „Tonis Erdmannas“ buvo nominuoti „Oskarui“. Atstovaus savo šaliai JAV kino akademijos apdovanojimuose ir šiemetis „Lux“ finalininkas – prancūzų režisieriaus Robino Campillo filmas „120 dūžių per minutę“ (120 Battements Par Minute).
Tačiau „Lux“ prizas šiemet atiteko ne jam. Antradienį 11-tą kartą surengtoje „Lux“ apdovanojimų ceremonijoje Strasbūre triumfavo švedų režisierės Amandos Kernell debiutinė juosta „Samių kraujas“. EP pirmininkas Antonio Tajani įteikė „Lux“ trofėjų – belgų menininkės Jocelyne Coster sukurtą Babelio bokštą iš kino juostos – spalvingais samių rūbais pasipuošusioms filmo kūrėjoms.
„Mes dar esame, auginame elnius, nors kasdien jaučiame kolonializmo ir klimato kaitos poveikį“, – samiškai kreipėsi į parlamentarus juostos aktorės. „Lux“ prizą jos vadino atlygiu senajai samių kartai, kuri patyrė daug pažeminimo. „Tikimės, kad Europa neis šiuo keliu“ – vylėsi laureatės.
„Samių kraujas“ nukelia į 4-ąjį dešimtmetį ir pasakoja apie 14-metę samių mergaitę, kuri siekia išsiveržti iš uždaros etninės bendruomenės, tapti tikra švede. Vaikystėje dėl savo etninės kilmės ji patiria pažeminimų, tačiau galiausiai nepritampa nei prie savų, nei prie svetimų. Juosta atveria mažai žinomą rasinės diskriminacijos Švedijoje puslapį.
Kaip pabrėžė iš EP tribūnos A.Tajani, visi „Lux“ finalininkai – „Samių kraujas“, prancūzo R.Campillo „120 dūžių per minutę“, vokiečių režisierės Valeskos Grisebach „Vesternas“ – nagrinėja aktualias Europai temas, kviečia diskutuoti apie rasinius prietarus, ydingus visuomenės stereotipus ir žmogaus teises, ekonominį kolonializmą ir ksenofobiją.
Taigi ne tik dėl režisūrinės meistrystės jie tapo „Lux“ nominantais. „Tai apdovanojimas už kultūrą, mūsų tapatybės gynimą. Remiame jus, dėkojame jums už galimybę geriau suprasti Europos problemas“, – kalbėjo „Lux“ fnalininkams A.Tajani.
Ir dar: „Lux“ (lot. šviesa) apdovanojimas taip pavadintas ne tik dėl taurių idėjų. Jo laimėtojas, be kultūrų sambūvį simbolizuojančio „Babelio bokšto“, gauna kai ką vertingesnio – subtitrus savo filmui 23-omis oficialiomis Europos kalbomis ir jo sklaidą visoje Europoje.
Toks šio prizo tikslas buvo iš pat pradžių. Mat parlamentarų įsitikinimu, filmų sklaida yra Europos kino „Achilo kulnas“ dėl didžiulių organizacinių ir ekonominių problemų, be to, ją dar apsunkina kalbos barjerai. Tuo metu kinas – nepakeičiama priemonė apmąstyti Europos kasdienybę ir ateitį visiems suprantama, patrauklia kalba.
„Tai labai reikšminga Europos pramonės dalis. Todėl svarbu, kad mūsų kinas konkuruotų pasaulyje, nors kuriamas mažiau paplitusiomis kalbomis. Todėl „Lux“ apdovanojimas turi būti ginamas ir remiamas“, – kalbėjo iš tribūnos EP pirmininkas.
Šiemet visiems trims „Lux“ apdovanojimo finalininkams bus suteikta EP parama, skirta subtitruoti filmus ES kalbomis: ne tik „Samių kraują“, bet „120 dūžių per minutę“, „Vesterną“ išvys visų 28 Europos sąjungos šalių – net 60 miestų – žiūrovai. Nugalėtojas taip pat gaus EP paramą pritaikyti filmą regos bei klausos sutrikimų turintiems žiūrovams.
Be to, filmai keliaus į daugiau kaip dešimt tarptautinių kino festivalių. Visi trys „Lux“ apdovanojimų nominantai lapkričio 24–26 d. bus rodomi Lietuvos kino teatruose.
Gal ir lietuviams kada nors nusišypsos laimė nuskinti šį prizą? Vokietijos, Belgijos ir Prancūzijos režisieriai jį laimėjo jau po du kartus.
Į „Lux“ prizą gali pretenduoti ne trumpesni kaip 60 min. vaidybiniai, dokumentiniai ir net animaciniai filmai europietiškomis temomis, pagaminti ES ar kooperuojantis su Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija, Šveicarija. Filmai turi būti užbaigti tarp praėjusių metų gegužės 1-osios ir aplikavimo metų birželio 1-osios.
