Forumą pristačiusi jo įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė informavo, kad šiemet šiam renginiui sukanka 15 metų. „Penkiolika metų stengiamės eiti savo pasirinktu keliu, galvodami apie tai, kas yra mūsų vertybės, kaip jas saugome ir ar visada pavyksta tai padaryti. Ši nuostata mums buvo labai svarbi, ir mes ją, manau, išlaikėme“, – kalbėjo G. Arlickaitė.
Pasak jos, programos branduolys suformuotas iš filmų, kurie buvo apdovanoti svarbiausiuose festivaliuose.
„Formuodami programą ir jai atrinkdami filmus, visada žvelgiame į Europos kiną ir stengiamės atrinkti tai, kas tame kine geriausia, vertingiausia. Forumo programa Europos kino vaizdą leidžia pažinti įvairiais skerspjūviais. Prarastų vertybių, nykstančio žmogiškumo paieškos šiandien tapo esminiu Europos ir pasaulio kino diskursu – filmuose apie tai kalbama drąsiai ir įtaigiai“, – kalbėjo G. Arlickaitė.
„Scanoramos“ programoje žiūrovai ras stipriausius metų filmus – „Auksinės palmės šakelės“ laimėtojo švedo Rubeno Ostlundo (Ruben Ostlund) „Kvadratą“, Berlyno „Auksinio lokio“ laureatės Ildikos Enjedi (Ildiko Enyedi) filmą „Kūnas ir siela“, Kanų žiuri apdovanojimą pelniusio Andrejaus Zviagincevo „Nemeilę“, naujausią Sergejaus Loznicos darbą „Nuolankioji“.
„Scanoramą“ griausmingai atidarys britišku humoru žaižaruojanti Salės Poter (Sally Potter) juosta „Vakarėlis“, o festivalio pabaigoje nuskambės niūraus grožio simfonija – Frydricho Vilhelmo Murnau (Friedrich Wilhelm Murnau) „Nosferatu. Siaubo simfonija“ (1922). Specialiai uždarymo filmui kompozitorius Marius Salynas sukūrė garso takelį.
Pasak G. Arlickaitės, festivalio programose ypač stiprią poziciją užima vokiškas kinas – tai yra ilgalaikio ir glaudaus „Scanoramos“ bendradarbiavimo su Gėtės institutu rezultatas. Beveik dešimtmetį trunkančią draugystę vainikuoja „Goethe salonas“, kuris lydės svarbiausius vokiškus festivalio filmus ir susitikimus su jų režisieriais.
„Scanorama“ visuomet siekė ne tik atvežti geriausius, bet ir atrasti naujus kūrėjus ir jų darbus – tuos, kurie didžiuosiuose festivaliuose lieka mažiau įvertinti, tačiau yra įdomūs savo drąsa, atmosfera ir požiūriu į kino konvencijas. Jie yra mažesnio biudžeto, labiau kameriniai, drąsiau išnaudojantys žanrus ir kino formas. Šiemet tokius filmus žiūrovai ras naujoje festivalio programoje „Galvok ką nori“.
Kasmetinę retrospektyvų programą „Iš arčiau“ puoš galingas kino esteto Lukino Viskončio (Luchino Visconti) ir negailestingo modernios visuomenės antropologo Mikaelio Hanekės (Michael Haneke) duetas. Režisierių darbuose skirtingais rakursais pristatoma vertybių kaita, moralinis nuosmukis ir visuomenės susvetimėjimas.
Pasitinkant naują Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį, „Scanorama“ kvies atversti primirštus Lietuvos kino istorijos puslapius. Festivalio programoje „Atvira Lietuvos kino istorija“ – dokumentinio kino režisierių Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių retrospektyva „Būsenos ir portretai“, aktoriaus Regimanto Adomaičio 80-mečiui skirtas Algimanto Kundelio filmas „Suaugusių žmonių žaidimai“ (1967) ir pirmoji išlikusi lietuviškos lėlinės animacijos juosta „Storulio sapnas“ (1938).
Gausioje lietuviškoje festivalio programoje taip pat atsispindi Lietuvos 100-mečio tematika – filmuose dominuoja tautinio ir asmeninio tapatumo paieškos, skirtingų laikmečių sandūros problematika ir siekis žvelgti į praeitį jos liudininkų akimis. Festivalio žiūrovai išvys dokumentinį seserų režisierių Jūratės ir Vilmos Samulionyčių filmą „Močiute, guten Tag!“, Toronto kino festivalyje sužibėjusią Eglės Vertelytės juostą „Stebuklas“, Šanchajuje du apdovanojimus pelniusį debiutinį režisieriaus Ivano Bolotnikovo „Charmsą“ ir dokumentinį Olgos Černovaitės darbą „Drugelio miestas“.
Konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) – žanrų, stilių ir temų įvairovė. Jaunieji režisieriai nebijo rinktis sudėtingų formatų – į konkursine programą po ilgo laiko pateko kruopštus lėlinės animacijos filmas, pakeliantis jaunųjų kūrėjų profesionalumą į naują lygmenį.
Beveik pusę „Scanoramos“ programos sudaro moterų režisierių filmai. Apie tai „Scanorama“ kvies diskutuoti tradicinių festivalio renginių „Scanoramos kryptys“ diskusijoje „Moterys kino industrijoje“.
Forumas sulauks ir nemažai svečių. „Scanoramos krypčių“ meistriškumo dirbtuvėse bus galima iš arčiau susipažinti su politinių satyrų režisieriumi Julijanu Radlmajeriu (Julian Radlmaier), kuris „Scanoramoje“ pristatys savo filmą „Buržuazinio šuns savikritika“. Diskusijoje „Kinas versus propaganda“ sunkiai apčiuopiamų ribų padės ieškoti Lietuvoje ypač laukiamas ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica. Lietuvoje žymiai suaktyvėjus kūrybiniams animacijos procesams, animacijos kūrėjai bus kviečiami plačiau susipažinti su animacijos prodiusavimu bei sklaida.
Su „Scanoramos“ žiūrovais susitikti atvyks ir daugiau užsienio kūrėjų – savo pirmuosius pilnametražius debiutus pristatys prancūzų režisierius Žanas Brešandas (Jean Breschand, filmas „Popiežė Joana“) ir islandė Asa Helga Hjorleifsdotir (Asa Helga Hjorleifsdottir, filmas „Gulbinas“). Andresas Vejelis (Andres Veiel) žiūrovams pristatys Berlyno kino festivalyje pagrindiniam prizui nominuotą savo filmą „Beuysas“, į festivalį atvyks filmo „Anišoara“ režisierė Ana Felicija Skutelniku (Ana Felicia Scutelnicu) ir kt. Susitikimai su režisieriais vyks ne tik kino salėse, bet ir Vilniuje startuojančiame „Kino klube“, kuris pokalbiams žiūrovus kvies „Forum Cinemas Vingis“ kino teatro patalpose.
Laima Žemulienė
