Iškilmingas festivalio atidarymas vyks kino teatre „Multikino“, Vilniuje. Festivalį atidarys intriguojantis filmas „Jūsų Vincentas“. Tai pirmas pasaulyje pilno metro tapytas animacinis filmas. Kiekvienas iš 65 000 filmo kadrų buvo nutapytas vieno iš 125 profesionalių dailininkų. Taip iš Vincento van Gogo (Vincent van Gogh) paveikslų pažįstamas pasaulis atgijo ekrane.
Filme atskleidžiamos paslaptingos menininko mirties aplinkybės. Ar jis iš tiesų nusižudė? Kas nutiko per šešias savaites nuo V. van Gogo laiško, kuriame jis rašė besijaučiąs puikiai ir esąs visiškai ramus? Sukurti scenarijų įkvėpė tapytojo laiškai, o pasakojimo ašimi tapo pokalbiai su daugiau nei 100 menininko paveikslų veikėjais.
„Kino tūzai. Vaizduotės žaidimas prasideda“ – tokį šūkį skelbia Lenkijos instituto Vilniuje rengiamas festivalis.
Žiūrovų laukia net 21 filmas. Festivalio leitmotyvas – kino tūzai. Žiūrėdami lenkų filmus, dažnai žavimės meistriška aktorių vaidyba, puikia scenografija, nuostabia muzika, geru scenarijumi ar režisieriaus darbu. Susipažįstame su daugiau ar mažiau žinomų personažų, tarp kurių pasitaiko tikrų herojų, istorijomis. Lenkų kine netrūksta meistrų – tikrų kino tūzų, gebančių įaudrinti viso pasaulio žiūrovų vaizduotę. Tai liudija ir tarptautiniuose festivaliuose lenkų kino kūrėjų skinami laurai.
Lenkų kino festivalis – tai 10 dienų išskirtinio kino, kuriame apstu kino tūzų – geriausių lenkų režisierių, scenaristų, aktorių ir jų sukurtų filmų. Juliušas Machulskis (Juliusz Machulski), Karolina Gruška (Karolina Gruszka), Bartolomėjus Topa (Bartlomiej Topa), Janušas Gajosas (Janusz Gajos) – tai tik kelios pavardės iš pagrindinės festivalio programos.
Rengiantis minėti 100-ąsias Lenkijos nepriklausomybės atgavimo metines, Lenkijos institutas primins neeilinę asmenybę – bene garsiausią tarpukario lenkų kino ir kabareto žvaigždę Eugeniušą Bodą (Eugeniusz Bodo, 1899-1943). Ekranuose išvysime ir Mariją Sklodovską-Kiuri (Maria Sklodowska-Curie), kurios 150-osios gimimo metinės minimos šiemet.
Pagrindinėje programoje žiūrovų lauks 10 naujausių ir verčiausių dėmesio lenkų filmų, tarp jų – Lenkijoje 2016 m. lankomumo rekordus gerinęs „Meilės menas“, „Volta“ bei kritikų ir žiūrovų įvertinti filmai „Aš žudikas“, „Dievo tarnai“, „Konvojus“, „Marija Kiuri“, „Pasaulio laimė“, „Silpnoji lytis“, „Teisuolis“ bei „Bodo“.
Specialioji festivalio programa skirta Danutai Šaflarskai (Danuta Szaflarska, 1915–2017) – lenkų kino ir teatro legendai, aktorės karjerą pradėjusiai Vilniaus Pohuliankos teatre (dabar – Lietuvos rusų dramos teatras – ELTA). Spalio 6–10 d. „Skalvijos“ kino centre bus galima pamatyti filmus, kuriuose ji sukūrė žinomiausius savo vaidmenis, – „Uždraustos dainos“, „Laikas mirti“ ir kt. Filmą apie D. Šaflarską pristatys jo kūrėjai – režisierė Dorota Kendzižavska (Dorota Kędzierzawska) ir operatorius Arturas Reinhartas (Artur Reinhart).
Specialiosios programos filmus anonsuos LRT žurnalistas Tadeušas Tomaševskis (Tadeusz Tomaszewski).
T. Tomaševskis prisiminė savo interviu su D. Šaflarska Varšuvoje. „Nesijautė metų skirtumo, distancijos. Ji spindėjo vidiniu žavesiu, sugebėjo pritraukti žmones. Ji turėjo mergaitiškumo, mokėjo žavėtis gyvenimu. Ne vienas jos klausinėdavo, kaip ilgai išlikti jaunai. O metų jai tada buvo 99 plius lazda“, – vaizdingai apibūdino T. Tomaševskis.
Po teatro mokslų Lenkijoje D. Šaflarska su keliais kolegomis atvažiavo dirbti į Vilnių. Čia ji vaidino nuo 1939 metų rugpjūčio iki 1941-ųjų vasaros. Per tuos metus ji turėjo net 19 premjerų. Vokiečių okupacijos metais lenkų teatrai Vilniuje buvo uždaryti. Vilniuje D. Šaflarska susidraugavo su režisieriaus Boriso Dauguviečio vyriausiąja dukra aktore Ksenija Dauguvietyte. Kai per karą Danuta grįžo į Lenkiją, Ksenija jai padovanojo kilimėlį ir audinio suknelei.
„D. Šaflarska nusifilmavo juostoje apie karą „Uždraustos dainos“. Po to filmo Danuta turėjo ilgą pauzę. Tada vaidino teatruose, bet geruose. Filmas „Laikas mirti“ buvo sukurtas specialiai jai“, – pažymėjo T. Tomaševskis.
Parengė Laima Žemulienė.
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
