Sumanymas atnaujinti Laimono Tapino 1986 m. leidinį „Lietuvos kinematografininkai“ buvo L.Tapino ir režisieriaus, ilgus metus buvusio Lietuvos kinematografininkų sąjungos vadovu Gyčio Lukšo sumanymas.
„Vadinu šį darbą tarsi bendra fotografija, kurioje užfiksuoti įvairių kino kūrybos sričių profesionalai. Leidinyje publikuojamos atnaujintos kūrybinių biografijų duomenys po 1986-ųjų, jis papildytas per daugiau kaip 30 metų susikaupusiais, po įvairius šaltinius išsibarsčiusiais ar išvis nepublikuotais duomenimis.
Kūrybinės filmų autorių biografijos aiškiai rodo, kaip po 1990-ųjų, po Nepriklausomybės atgavimo, pasikeitė galimybės be ideologinių patarėjų pagalbos kurti kiną, steigti kino gamybos įmones, rūpintis kūrinių sklaida. Žvelgiant į tuos „tik“ duomenis, kurie lydi filmų pavadinimus, kūrybinių veiklų apibūdinimą, akivaizdu, kaip keičiasi kartos, kokios galimybės atsivėrė siekiant profesinio tobulėjimo, kaip naudojamasi bendros gamybos su kitomis Europos šalimis galimybėmis Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.
Leidinyje siekiau aprėpti kuo platesnį kūrėjų ratą: ir tų, kurie priklauso kūrybiniams sambūriams, ir tų, kurie jokioms organizacijoms nepriklauso, bet be jų kūrybos lietuvių profesionalaus kino panorama sunkiai įsivaizduojama. Tik gaila, kad leidiniui parengti turėjau mažokai laiko, be to, dėl pustrečio karto išaugusių projekto apimčių nebuvo galimybės surinkti absoliučiai visų duomenų, tad teko taikyti šiokius tokius apribojimus, “ – sakė R.Paukštytė.
Renkant duomenis jai talkino kolegė, kino žurnalistė Izolda Keidošiūtė. Daugumos režisierių biofilmografijas žinyne lydi specialiai jam parašytos trumpos kūrybos apžvalgos ar ištraukos iš anksčiau skelbtų tekstų.
Ypatingos pagalbos projekto rengėjai sulaukė iš žurnalo „Kinas“ redakcijos – kone pusę žinyne publikuojamų fotografijų sudaro būtent šio projekto partnerio archyvai; taip pat panaudoti asmeninių archyvų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvų, devynių dešimčių autorių, taip pat įvairių institucijų archyvinės nuotraukos.
Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, „šis leidinys yra svarbus žingsnis link normalios kino kultūros egzistavimo mūsų šalyje. Tai lyg mūsų kino istorija, kurioje daug pasakyta ir tarp eilučių“. „Krantų redakcijos“ leidyklos vadovas, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius leidinio „Lietuvos kinematografininkai“ pristatymo metu prisipažino, kad yra didelis įvairių panašaus pobūdžio žinynų gerbėjas. „Jie yra būtini, nes kalba apie tai, kas mes esame, liudija mūsų identitetą“, – sakė leidėjas.
Vėliau leidinį planuojama skelbti kino sričiai skirtose internetinėse svetainėse.
