Reklamuotas lyg kaip „Svetimo“, lyg kaip „Prometėjo“ tęsinys, „Svetimas: Covenant“ vyksta praėjus dešimčiai metų nuo „Prometėjo“ įvykių, kuomet į naują planetą skrendantis „Covenant“ erdvėlaivis su dviem tūkstančiais kolonistų ir keliolikos žmonių įgula netikėtoje vietoje išgirsta paslaptingą signalą. Likus keliems metams iki kelionės tikslo dalis jų nukrypsta nežinomo signalo link ir nusileidžia nepažįstamoje, nors juos visai sėkmingai pasitinkančioje planetoje.
Vėliau seka tai, kas jau tapo tradiciniu šios franšizės šablonu. Ne patys sumaniausi ekspedicijos dalyviai nuklysta ne ten, kur reikia, susiduria su nepažįstamais gyviais, nepagalvodami apie pasekmes visur kiša savo galvą ir galiausiai yra priversti kovoti su franšizę išgarsinusiais gyviais ar bent jau jų pirmtakais (šįkart turbūt visiškai sukurtais kompiuteriu ir turbūt dėl to neatrodantys taip jau ir baisiai). Siužetas didžia dalimi yra tradicinis, net jeigu ir ne visiškai nuspėjamas, bet aplinka ir struktūra žiūrovams tikrai bus pažįstama.
Be filosofinių, veiksmo ir siaubo elementų filme išsiskiria mažai kas. „Svetimo: Covenant“ reklamose akcentuotas faktas, kad erdvėlaivio įgula yra sudaryta iš porų (kas šiaip atrodo kaip sprendimas, tiesiog sukurtas nelaimei), duoda mažai naudos ir daug pigaus emocinio pagrindo. Veikėjai yra apibrėžti menkai ir dažniausiai yra žinomi nebent kaip vienas kito vyras ar žmona ir dėl to filmas bando žiūrovus priversti jais rūpintis, kas gal ir suveiktų porą kartų, tačiau šiame filme santuokiniai ryšiai yra kartojami vėl ir vėl ir vėl. Tol, kol draminio ar emocinio pagrindo paprasčiausiai nelieka.
