Iš tiesų turbūt visi komiksinių filmų gerbėjai ir ypatingai pirmosios „Galaktikos sergėtojų“ dalies fanai, labai atsargiai laukė tęsinio. Kaip gavos, bijoti tikrai nereikėjo. Be galo norėjosi tikėti, kad režisierius Jamesas Gunnas padarys daug, kad tik tęsinys atpirktų fanų lūkesčius. Ir tai įvyko. Labai retai kino pasaulyje įvyksta toks reiškinys, kai tęsinys būna ne tik toks pat geras, bet gaaaaallll neeeeet kieeeeek geresnis. Arba bent jau smagesnis tai tikrai.
Tiesiog stulbina ypatingai gražaus veiksmo ir labai gerai apgalvoto humoro derinys. Kiekvienas veiksmas filme turi atoveiksmį, viskas yra paaiškinama ir net labai knibinėjant sunku rasti, prie ko prisikabinti. Humoras čia tikrai valdo ir jis dar gerokai patobulėjęs nuo ankstesnės dalies. Ir šįkart labai daug dėmesio skiriama pagrindiniams veikėjams.
Labai giliai siužete kapstytis tikrai nereikia. Tai yra pramoginis filmas ir jame esanti siužetinė linija gana stipri. Kaip minėjau, viskas yra daugiau ar mažiau paaiškinama, o iš ankstesnės dalies atkeliavę klausimai taip pat sulaukia atsakymų. Tad galime tik pasidžiaugti, kad šįkart nebuvo palikta daug siužeto skylių. Dėl ko dar galima pasidžiaugti – pofilminių, titrų scenų. Jų bus ne viena, ne dvi, o net rekordiškai daug – penkios. Tad verta išlaukti iki pat galo.
Techniškai filmas yra labia gražus, specialieji efektai atima žadą, o grimas yra tikrai puikus. Toks pat puikus, kaip ir pirmojoje dalyje. Gal Mantis atrodė labai keistai, bet, matyt, taip ir turėjo būti. Tačiau pats geriausias techninis dalykas šioje juostoje, kaip ir pirmojoje dalyje, tai garso takelis. Jis užkuria nuo pradžių ir ne kartą filmo metu priverčia ne tik pirštą pakrutint, bet ir palinguot kėdėje ar patrepsėt koja. Viskas yra taip, kaip ir turi būti.
