Patersonas (Adamas Driveris) kasryt atsibunda tuo pat metu – 6:15. Pabučiuoja žmoną, suvalgo kuklius pusryčius, eina į darbą. Išklauso amžinų ir nuolat didėjančių kolegos bėdų, kas dieną tuo pačiu maršrutu važinėja po miestą, grįžta namo, pavedžioja šunelį, užsuka į vietinį barą.
Patersonas – autobuso vairuotojas ir naujojo J.Jarmuscho filmo „Patersonas“ herojus. Jis gyvena tykioje Amerikos provincijoje – mieste, kurio pavadinimas lygiai toks pat, kaip ir jo pavardė.
Kažin ar šlovės besivaikantis ir apie reitingus galvojantis režisierius imtųsi gvildenti panašią temą. Kasdienybės rutina ir paprasto gyvenimo grožis – šiais laikais itin nepelninga prekė.
Santūrus ir subtilus
Nuo pat ankstyvųjų savo filmų „Amžinos atostogos“ (1980 m.), „Keisčiau nei rojuje“ (1984 m.) jis rinkosi santūrias, net asketiškas meninės raiškos priemones. Jas perėmė iš XX a. pradžios filmų, o tiksliau – japonų kino klasiko Yasujiro Ozu kūrybos.
Atsiribodamas nuo išorinių efektų režisierius išryškina net menkiausias detales, spalvas ir kompoziciją – tą savitą pasaulį, kuris atsiskleidžia tik jautriems ir atidiems stebėtojams.
Siužetinę įtampą sumažinus iki minimumo galima pasimėgauti itin retu reiškiniu šiuolaikiniame gyvenime – lėtu, neskubriu tempu, subtilia muzika ir poezija, dėmesiu iš pirmo žvilgsnio nereikšmingiems dalykams.
Svajojo tapti poetu
J.Jarmuschas – ne tik režisierius, gerai išmanantis kino istoriją. Jaunystėje jis svajojo tapti poetu ir kurį laiką studijavo amerikiečių ir anglų literatūrą Kolumbijos universitete, žavėjosi bitnikų poezija.
Filmą sudaro septyni epizodai – septynios savaitės dienos, kiekviena jų tarytum atkartoja buvusiąją ir atspindi būsimąją. Iš esmės tokią pat kaip ir ankstesnė, tik su šiokiomis tokiomis variacijomis.
Kaip teigė pats autorius, jo įkvėpimo šaltiniu tapo Williamo Carloso Williamso epinė poema „Patersonas“. Kaip ir šis amerikiečių poetas, kuris savo pomėgį rašyti privalėjo derinti su gydytojo profesija, filmo veikėjas atsidėti kūrybai gali tik per kavos ar pietų pertraukėles arba grįžęs namo po darbo ir pasikalbėjęs su žmona Laura (Golshifteh Farahani).
Patersono poezijoje atsikartoja jo gyvenimo rutina, tačiau Ohajo „Blue Tip“ degtukai, kuriuos jis naudoja kiekvieną dieną, gali įžiebti ne tik ugnį, bet ir meilės jausmą, o alaus bokalas, išgertas vakare su atsitiktiniais pažįstamais, suteikti pilnatvės.
Poezija ir stebuklai
Beveik visi eilėraščiai, skambantys filme, parašyti šiuolaikinio amerikiečių poeto Rono Padgetto, kuris yra ir geras J.Jarmuscho draugas.
Ankstyvuosiuose filmuose savo seniems bičiuliams, dažniausiai muzikantams – Johnui Lurie, Richardui Edsonui, Tomui Waitsui – jis net skirdavo filmuose svarbius vaidmenis, dėl to gaudavo pylos nuo kritikų, bet būdavo liaupsinamas žiūrovų.
Šį kartą, be poezijos, didelių draugysčių kino ekrane nematyti, nes Patersono vaidmeniui jis pakvietė dar menkai žinomą, ne itin fotogeniškos išvaizdos A.Driverį, trumpai pasirodžiusį brolių Joelio ir Ethano Coenų filme „Groja Liuvinas Deivisas“.
Jaunojo A.Driverio įkūnytas nežinomas poetas, vairuojantis autobusą, tapo didžiuoju šio filmo atradimu. Tai liudija ir gausūs tarptautinių kino festivalių apdovanojimai.
Paprasto darbininko, turinčio menininko sielą, portretas kuriamas pasitelkus švelnią ironiją, atskleidžiant lyrišką ir romią jo prigimtį. Patersonas pirmiausia vadovaujasi įpročiais. Tuo metu jo mūzos Lauros kūrybinis gyvenimas yra chaotiškas ir permainingas kaip pavasario orai.
Vieną dieną ji kuria verslo planus, kaip praturtėti iš keksiukų kepimo, o kitą užsigeidžia groti gitara. Patersonas atlaidžiai žvelgia į tokias kūrybos apraiškas.
Tik su buldogu Marvinu, su kuriuo kas vakarą vyras eina pasivaikščioti ir kuris taip pat atlieka svarbų vaidmenį filme, susiklosto ne itin draugiški santykiai.
Nepaisant to, net ir didžioji finalinė drama, atrodytų, yra išgyvenama su dzeniška ramybe, pasitraukus į vienumą prie Didžiųjų krioklių. Tik į Patersoną nukreipta kamera išduoda, kokios emocijos verda jo viduje. Poezija yra būdas ištverti gyvenimo sumaištį ir absurdą, dėl jos kartais net įvyksta stebuklų. J.Jarmuschas su tuo sutiktų.
