Pernai toks buvo „Deadpoolas“. Iš „20th Century Fox“ studijos atkeliavęs filmas buvo grubus, kruvinas, juokingas, bet sykiu ir niūrokas. Ir turėjo „R“ reitingą, kuris skirtas jau pilnamečiams žiūrovams. Šįkart ta pati studija savo „Iksmenų“ visatą pasuka dar kita linkme, naujausią savo darbą padarydami dar niūresnį, dar kruvinesnį ir žiauresnį. Nes tai galėjo būti vienintelis būdas atsisveikinti su bene labiausiai mylimu savo Iksmenu, o tiksliau – jį vaidinančiu aktoriumi. Taip ekranuose pasirodė „Loganas. Ernis“.
Su Loganu susitinkame praėjus jau kuriam laikui. Jis susenęs, išvargęs, kankinamas ligos ir priklausomybių. Gyvenimas šiam superherojui nepasisuko į gera, nes tam tikra grupuotė kiek anksčiau ėmė gaudyti ir naikinti mutantus. Per pastaruosius metus naujų mutantų nebegimė, o ir senieji slapstosi ar jau nebegyvi. Tačiau netikėtai paaiškėja, kad naujų mutantų vis dėlto yra. Jie gerokai jaunesni nei buvo manoma ir jų atsiradimas dar labiau gluminantis. Tačiau Loganui po tam tikrų įvykių tenka sergėtojo vaidmuo – apsaugoti panašias galias turinčią jauną mutantę nuo persekiojančios organizacijos.
Kad ir kaip norėtųsi daug kalbėti apie filmą, susikuria įspūdis, jog labai greitai galima atpasakoti visą filmą, nes kiekviena detalė susijusi su kita. Tad aprašyti tokį kūrinį – nelengvas iššūkis.
Galima tik būti tikriems – tai tikrai naujos kartos superherojų filmas, kurį sukūrė režisierius Jamesas Mangoldas. Šis kūrėjas taip pat yra gana protingas, mat filmą apie senąjį Loganą nukėlė į 2029 metus kaip absoliučiai atskirą filmą ir paliko vietos priešistorėms, tęsiniams ir visiems kitiems filmams su tuo pačiu Erniu ar Loganu. Kodėl? Sužinosite, pažiūrėję filmą.
Filmo istorija – nuosekli ir įtraukianti. Nelogiškų sprendimų gal ir būtų, iškiltų tikrai daug klausimų, bet viskas galiausiai tampa aišku. O jei ir ne, tuos mažus trūkumus galima nurašyti „Superherojų filmui“.
Šiek tiek fantastikos tikrai nepakenks niekam, o čia jos per daug ir nėra. Siužetas toks nuoseklus, kad įtraukia nuo pat pirmų minučių, ir net sunku atitraukti akis nuo ekrano. Viskas įsukama į labai emocingą kelionę, kurios pabaiga yra lyg stiprus emocijų bangų mūšis į širdį.
Kiekvienas serijos gerbėjas tikrai pajus vieną ar net kelis guzelius gerklėje filmui persiverčiant į antrą pusę. Retas kūrinys sugeba taip įtraukti, ypač kalbant apie rimtus ir labai mažai humorą išnaudojančius komiksais paremtus filmus.
Techniškai filmas yra labai geras. Mažų nesklandumų, kaip ir lengvų montažo klaidelių, buvo. Galima buvo jas įžvelgti, tačiau reikia labai atidžiai stebėti ekrane vykstantį veiksmą. Veiksmo scenos ar gamta užburia taip, kad net sunku prie ko nors prisikabinti. Na, o jei kalbėtume apie garsą ir vizualųjį apipavidalinimą, sunku ką nors pasakyti, išskyrus „puiku“.
Hugh Jackmas, kaip visuomet, šį vaidmenį atlieka nepriekaištingai. Turbūt net nereikia to sakyti, kai žmogus 17 metų kurią tą patį personažą ir kiekvieną kartą jis būna tik geresnis, gilesnis, galintis parodyti vis ką nors nauja. Ir šįkart pamatome tai, ko ankstesniuose filmuose nebuvo. Iš esmės aktorius sukūrė dar vieną personažą. Nors ir tą patį, tik visiškai pažeistą ir jautrų.
Lygiai taip pat gerai ir vėl naujai pasirodė profesorių Ksavierą suvaidinęs Patrickas Stewartas. Ir jo įkūnytas veikėjas buvo kitoks, griaunamas jo paties galios ir turintis nebesuvaldomą galią. Filmo naujokė Dafne Keen, suvaidinusi jaunąją mutantę Laurą, arba projektą X-23, atrodė visai gerai. Ir įnešė daug naujo į filmą. Tiek dramos, tiek humoro, tiek šiokio tokio jausmingumo.
Būtų net visai smagu stebėti, kaip ši aktorė vėliau įkūnys savo personažą ir pratęs adamantiumo nešiotojų vardą. Net ir kiti trumpiau filme pasirodantys aktoriai smarkiai prisidėjo prie geros juostos kokybės.
„Loganas. Ernis“ žiūrovams pateikia labai daug staigmenų ir įspūdingų vaizdų. Filmas privers ne kartą išpūsti akis dėl žiaurumo, netikėtų veikėjų pasirodymo, įspūdingų kovų scenų ir specialiųjų efektų. Patys siužeto vingiai leis ne kartą pajusti adrenalino antplūdį ir sirgti už pagrindinius veikėjus.
Bet kad ir kaip nuvalkiotai tai skambėtų, geresnio atsisveikinimo su legendiniu Loganu H.Jackmanu būti tikrai negalėjo. Tai naujos kartos superherojų filmas. Tai – lyg „Marvel“ komiksų „Tamsos riteris“. Filmas, apie kurį šnekės dar labai labai ilgai.
