Taigi filmo siužetinė linija išlieka nepakitusi ir šioje dalyje: praeities demonų draskomas seksualinis sadistas Kristianas stengiasi į savo gyvenimą susigrąžinti Aną – moterį, be kurios jis nebegali įsivaizduoti savo tolesnio gyvenimo. Tik atrodo, jog šioje dalyje jie savotiškai apsikeičia barikadų pusėmis ir, pirmojoje dalyje buvusi visiškai paklūstanti Kristianui, šioje istorijos dalyje Ana tampa ta, kuri diktuoja sąlygas.
Kalbant konkrečiau, istorijos ašimi vis dar tebėra vidinė Kristiano ir Anos kova tarp jų meilės ir asmeninių interesų. Ir prie šios ašies lipdomi gretutiniai siužeto vingiai, kurie tiesiog pastorina istorijos sluoksnius, tačiau ko nrs gaivesnio į save neįsileidžia.
Kalbant apie ką nors gaivesnio, sunku neužsiminti apie sekso scenas, kurios sudaro 2/3 viso filmo ir istorijos laiko. Kadangi projektas, kaip ir knyga, yra sutelktas į seksualinės tematikos realizavimą ir tokiu pat principu buvo formuojamas pirmojoje dalyje, čia taip pat viskas vyksta ypač atvirai ir intensyviai.
Mane kiek prajuokino prieš seansą skaitytas straipsinis, kad kažkuris Airijos teatras, bent jau kol kas, nusprendė į filmą neįleisti vienišų vyriškosios lyties atstovų... dėl tam tikrų priežasčių.
Tad taip, filmas siužetiškai yra labai provokuojantis ir hmm... trukdantis suimti save į rankas. Nepaisant to, kad jis tikrai be galo atviras sekso aspektu, verta paminėti, kad kūrėjai šiuo atžvilgiu jį padarė kiek „lengvesnį“ nei pirmąją dalį, nes seksualiniame kontekste visiškai pradingsta visa romantinė filmo idėja, siekianti atskleisti kintančius herojų santykius.
Filmo scenarijus, kaip ir galima įsivaizduoti, – tai kone garsiai skaitoma knyga. Jis kartu visiškai romantizuotas ir seksualiai išgaląstas. Per jį generuojama emocija, sumišimas, skausmas ir besąlygiška meilė. Taigi, kol vyrai čia gali tiesiog gręžti ekraną akimis, moterys išgyvena tikrų tikriausią emocinio žaismo aukso amžių. Abi pusės laimi.
Aktoriai buvo tikrai fantastiškai geri. Suprantama, jie tikrai žavingai sukūrė savo emocinę meilės atmosferą, bet šiuo atveju kalbu apie tuos kraštutinumus, kuriuos jie turėjo pasiekti, kad taip autentiškai atvaizduotų tas tikrai atviras sekso scenas. Nes būtent to filme ir buvo daugiausia. Koks numatytas idėjos tikslas, toks jos ir rezultatas.
Techninė pusė, ko gero, šiame filme buvo pati svarbiausia, nes šios komandos rankose buvo pagrindinis idėjos realizavimas. Visas kameros darbas, montažas, visi tie stambūs planai – taip, tai tikrai nuostabiausi šio filmo žmonės, nes būtent jie atliko visą esminę „ekranizaciją“.
Taigi reziumuodamas galiu teigti, jog iš šio filmo kokio nors dvasinio peno galite visiškai nesitikėti. Romantinė meilės istorija, kuri nuolatos papildoma atviromis ir itin gašliomis sekso scenomis, skleidžiasi visiškai per seksualinę prizmę, kuri kitokios funkcinės prasmės istorijoje daugiau ir nesukuria. Šiurkštaus sekso projektas su kompensacinėmis romantikos detalėmis.
Paprasčiau tariant, nemanau, ar verta mokėti už šį filmą tokius pinigus, kad jį pasižiūrėtum vien dėl seksualinio preteksto, kai tamsiausios interneto kertelės tiesiog pulsuote pulsuoja visa nešvankėliška tamsiąja materija.
Vien dėl to, jog čia yra įkomponuota šiek tiek romantinio konteksto, nedaro šio filmo ne pornografinio. Dvi valandas stebint, kaip porelė tiesiog nesugeba patenkinti savo įgeidžių ir kas trečiame epizode imasi seksualinio sprendimo, įpusėjus ėmė darytis kiek nuobodu. Tad jeigu kraštutinumai neverčia jūsų eiti į šį filmą, tiesiog rekomenduoju – neikite.
