„Filmuoti man reiškia svajoti“, – viename interviu yra sakęs F.Fellini, taip mokėjęs įtraukti į savo vaizduotės, prisiminimų ir kūrybos pasaulį, kad iš jo ištrūkus tikrovė pasirodydavo labai pilka ir niūri.
Naujuosius metus „Skalvija“ kviečia pradėti vienu spalvingiausių režisieriaus filmų – 1973 m. sukurta juosta „Amarcord“. Pats režisierius šį filmą ne kartą pristatė kaip jo jaunystę atspindintį kino pasakojimą.
Italų režisieriaus gimtąja tarme „Amarcord“ reiškia „Aš prisimenu“. Daugelis filme vaizduojamų nutikimų paimti iš paties F.Fellini gyvenimo.
Jo paauglystę mažame pajūrio miestelyje 3-iojo dešimtmečio Italijoje atkuria atletiško sudėjimo šviesiaplaukis jaunuolis Titas. Tačiau visi asmeniški prisiminimai ir išgyvenimai buvo perkurti, transformuoti ir įvilkti į sapnų bei fantazijos rūbą.
Tikri įvykiai pinami su tais, kurie tik galėjo įvykti, arba tais, kurie tik įsivaizduojami buvę. Filme nėra vienos ryškios pasakojimo linijos. Juosta greičiau primena cirko pasirodymų virtinę su nenuspėjama dramaturgija ir ryškiais personažais.
Būtent „Amarcord“ labiausiai juntamas italų kino metro žavėjimasis cirku. F.Fellini leido žiūrovams pažvelgti į iliuzionistų pasaulį, atvėrė cirko vaikiškumą ir tyrumą, kartu panaudodamas cirko artistų pamėgtus apgavystės būdus. Galbūt todėl daugelis jį vadino vienu puikiausių kino fantazuotojų, išmoningų istorijų kūrėjų kine.
„Kinas sykiu ir menas, ir cirkas, balaganas, nuotykis, iliuzija, miražas, – sakė garsusis kino autorius. – Tai menas, kuris neturi nieko bendra su kitais menais, ypač – literatūra. Jis absoliučiai autonomiškas.“
F.Fellini mokėjo įaudrinti vaizduotę sukurdamas savitą pasaulį: nerealų, nepasiekiamą, neapčiuopiamą. Tačiau kartu gebėjo pažvelgti ir į žmogaus vidų, jo dvasinį pasaulį. („Sostinė“)
Filmas „Amarcord“. Sausio 1, 8, 15 d. „Skalvijos“ kino centras.
Vienas iš 4 didžiųjų
Kurti kiną F.Fellini pradėjo italų neorealizmo klestėjimo laikais, kai buvo atsigręžta į vadinamojo mažojo žmogaus gyvenimą.
Iš provincijos kilęs kūrėjas, atsikraustęs į Romą, pirmiausia pradėjo rašyti kino scenarijus, tačiau netrukus kino ekraną išvydo jo ankstyvieji filmai – „Pienburniai“ (1952 m.), „Kelias“ (1954 m.), kuriuose karaliavo ekscentriški personažai, svajonių ir prisiminimų pasaulis.
Po kiek laiko pasirodė ir garsiausi filmai: „Kabirijos naktys“ (1957 m.), „Saldus gyvenimas“ (1960 m.), „81/2“ (1963 m.).
Kartu su legendiniais italų režisieriais Luchino Visconti, Michelangelo Antonioni ir Pieru Paolo Pasolini F.Fellini priskiriamas prie Didžiojo ketverto.
