Damieno Chazelle'o režisuota juosta „La La
Land“ – tikra duoklė amerikietiškų miuziklų aukso amžiui,
vėl surinkusi 2011 metų romantinės komedijos „Kvaila, beprotiška
meilė“ (Crazy, Stupid, Love) žvaigždes, tik šįkart joms teko
daug dainuoti.
Į 10 dienų truksiantį festivalį prašmatnioje Lido saloje
susirinko geriausi filmų kritikai iš viso pasaulio ir audringai
pasveikino D.Chazelle'ą bei E.Stone, susitikusius su žiniasklaidos
atstovais prieš smagaus ir nepaprasto filmo, užkariavusio žiūrovų
širdis nuo pat įžangos scenų, premjerą.
Filmas, kurio veiksmas vyksta Los Andžele, pasakoja istoriją
apie neturtingą džiazo pianistą ir jo merginą aktorę. Tai pirmoji
iš 20 kino juostų, besivaržančių dėl 73-ojo Venecijos
tarptautinio kino festivalio pagrindinio prizo.
„Dabar kaip niekad didžiajame ekrane mums reikia vilties ir
romantikos“, – sakė 31 metų amerikiečių režisierius, buvęs
džiazo muzikantas. Jo antrasis 2014 metų filmas „Atkirtis“
(Whiplash) buvo nominuotas penkiems „Oskarams“.
„Miuziklai turi kažką ypatinga; tai filmai apie svajonių
šalį, pasaulį, kuriame galima staiga imti dainuoti, sulaužyti
realybėje galiojančias taisykles“, – sakė jis.
„Nauja pradžia“
Šis filmas atiduoda pagarbą klasikiniams miuziklams: scenoms iš
1952 metų „Dainuoju lietuje“ (Singing in the Rain) ir 1978 metų
„Briliantino“ (Grease). Jame esama užuominų ir apie senąsias
šio žanro juostas: 1938-ųjų „Mažylio auklėjimą“ (Bringing
Up Baby) ir 1935 metų „Cilindrą“ (Top Hat).
E.Stone vaidina Miją – naivią romantikę, nesėkmingai
vaikštančią iš vienos atrankos į kitą, kad prasimuštų į
didžiąją sceną.
R.Goslingas suvaidino Sebastianą, džiazo pianistą, kurio
gyvenimo tikslas – išlaikyti aukštai pakeltą muzikos kartelę, nors
jis pats sunkiai suduria galą su galu.
Pora susitinka per automobilių spūstį Los Andžele, o vėliau
ir viename nepadoriame įžymybių vakarėlyje, po kurio jie tęsia
viliones stepo ir pramoginių šokių pasirodymais, primenančiais
amerikiečių ikonas Fredą Astaire'ą ir Ginger
Rogers.
„Daug kalbėjome, kuo galima pagrįsti miuziklo kūrimą šiais
laikais. Pažvelgėme į senąsias tradicijas ir pabandėme sukurti
kažką paprasta. Niekas nepuola dainuoti, jei nėra emocinio
pagrindo“, – sakė D.Chazelle.
Miuziklą „La La Land“, sėkmingai atidariusį varžybas dėl
„Auksinio liūto“, festivalio meno direktorius Alberto Barbera
apibūdino kaip filmą, „ne tik iš naujo
sukūrusį miuziklo žanrą, bet ir davusį jam naują pradžią“.
Juosta užkrečia entuziazmu ir laime nuo pat įžanginės scenos
– įspūdingo šokių numerio, kur moterys ir vyrai, vilkintys
ryškiai geltonus, raudonus ir mėlynus drabužius, greitkelyje šoka
ant savo automobilių.
D.Chazelle’as sakė, kad jis perkėlė meilės istoriją į
dabartį, mūsų laikų Los Andželą – miestą, kur jis pats gyvena
beveik dešimtmetį, dar vadinamą „vienišių miestu, kai tik ten
atsikraustai, o ne miestu, kuris pats siūlytųsi“.
„Neabejotinai patiko“
„Turėjau idėją į filmą sudėti visas klišes, iš kurių
šaipomės: beprotišką eismą, siaubingus vakarėlius, įžymybių
kultūrą, paviršutiniškumą. Bet tada pamatai, koks grožis slypi
po paviršiumi, ir kad galima viską suderinti“, – sakė jis.
„Norėjau, kad filmas atrodytų lyg sapnas, vykstantis
tikrovėje“, – pridūrė jis ir paaiškino, kad dėl reikalingo
apšvietimo kiekvieną dieną filmuodavo tik nuo 18 iki 19 valandos.
Anot jo, tai kėlė „didžiulį prodiuserių nepasitenkinimą“.
E.Stone sakė, jai „neabejotinai patiko“ ši patirtis.
„Būdama aštuonerių pažiūrėjau „Vargdienius“ (Les
Miserables). Visada svajojau jausmus išreikšti daina“, – sakė
ji.
Nors „Nepaprasto žmogaus-voro“ (The Amazing Spider-Man) ir
„Žmogaus-paukščio“ (Birdman) žvaigždė ir atpažino savo
pirmuosius bandymus kai kuriose savo herojės Mijos peržiūrose, ji
teigė „nesijaučianti kada nors buvusi tokia drąsi kaip ji“.
Miuziklas sulaukė puikios reakcijos, bet dar anksti švęsti
pergalę: miuziklas festivalyje konkuruos su daugybe nelaimingos
meilės istorijų, istorinių dramų, nuotykių epų, atnaujintų
vesternų ir mokslinės fantastikos trilerių.
Šis fantastiškas kino renginys, konkuruojantis su milžinišku
Toronto kino festivaliu, atgavo gerą savo prizų reputaciją, kai
parodė dviejų paskutinių juostų, pelniusių „Oskarus“ už
geriausią filmą, premjeras: 2015 metų „Sensaciją“ (Spotlight)
ir 2014 metų „Žmogų-paukštį“ (Birdman).
Tikintis užuominų apie kitus Kino akademijos apdovanojimų
laureatus, visų dėmesys bus nukreiptas į komisiją, kurios
pirmininku tapo britų kino režisierius Samas Mendesas.
S.Mendesas trečiadienį žurnalistams sakė neturįs jokios
išankstinės nuomonės, bet „atpažinsiąs meistriškumą vos jį
išvydęs“.
„Vienas iš sudėtingiausių dalykų – atriboti save nuo
socialinių tinklų, komentarų ir sutikti filmą turint kuo mažiau
informacijos apie jį“, – sakė režisierius.
1999 metų „Amerikos grožybių“ (American Beauty) ir 2002
metų „Kelio į pražūtį“ (Road to Perdition) kūrėjas
prisipažino, kad režisūra yra darbas atsiskyrėliui.
„Esi piramidės viršūnėje, bet nesikalbi su daugeliu apie
savo mėgstamą darbą. Na, o aš noriu kalbėtis su kitais; esu čia
tam, kad kažko išmokčiau ir mėgaujuosi galimybe vėl būti
mokiniu“, – sakė jis.
Tuo tarpu Venecijos festivalio „Auksinis liūtas“ už visos
karjeros pasiekimus trečiadienį buvo įteiktas Lenkijos kino grandui
Jerzy Skolimowskiui. Apdovanojimą įteikęs
britų aktorius Jeremy Ironsas pareiškė, kad
šis režisierius ir aktorius yra „lenkų kino naujosios bangos
lyderis“, sukūręs išskirtinį, asmeninį stilių.
