Kurjeriui Pašai (Ivanas Jankovskis) sapnuojasi pernelyg realistiški pranašiški sapnai, nuo kurių jis kiekvieną rytą nurieda nuo lovos ir pakeliui skaudžiai trenkiasi galva į spintelę. Šis faktas daug ką paaiškina – ir akivaizdų Pašos bukumą, ir jo atminties duobes, ir kalbinį atsilikimą. Dėl to laiku pradedi atlaidžiai žiūrėti į ekrano vyksmą, nes trinktelėtas per galvą pasirodo visas filmas.
Darbo reikalais Paša atsiduria brangiame viešbutyje ir atsitiktinai pamato jaunimo dievaitę ir svo sapnų heroję dainininkę Daną Lokes (Liubovė Aksionova), kuri slapta atėjo pernakvoti į viešbutį. Papirkęs metrdotelį simboliškais 150 rublių su kapeikomis, Paša ketina pasielgti taip, kaip tokiais atvejais bando elgtis visi gerbėjai, t. y., apimtas ekstazės, prisiglausti prie viliojančios popdievaitės krūtinės (keista, kad jis net nepabando spragtelėti asmenukės).
Tačiau Dana domina ne tik žioploką kurjerį, bet ir visą gaują vampyrų, kuriems vadovauja „bliūdeliu“ apsikirpęs peroksidinis blondinas kraugerys Jankulas. Netyčia pašalinęs vieną gyvųjų numirėlių, kuris puikuojasi raudonu „Adidas“ kostiumu „sveikas, dešimtasis dešimtmeti“, Paša patenka į majoro Gamajuno (Leonidas Jarmolnikas) akiratį. Šis plikagalvis svarsčių kilnotojas su aviaciniais akiniais ir odine striuke, vadovaujantis specialiajam skyriui N, o N – tai nelabieji, užverbuoja nerangų vaikinuką, nes mano, kad Paša neva geba atpažinti vampyrus, tai yra turi uoslę.
Projekto režisieriumi tapo lietuvis E.Vėlyvis, gimtinėje žinomas iš kriminalinių veiksmo filmų ir trilerių, vienu prodiuserių – L.Jarmolnikas. Nors jis ir vadina E.Vėlyvį „lietuvių Tarantino“, sprendžiant iš muštynių scenų „Nakties sergėtojuose“ ir vienąkart nuskambėjusios muzikinės temos, atliekamos cimbolais, klavesinu ir bandža, pačiam režisieriui norėtųsi būti Guy Ritchie, ne mažiau.
Jeigu šis filmas būtų pasirodęs prieš dešimtmetį, būtų tapęs kino teatrų hitu. „Nakties sergėtojai“ gal būtų galėję varžytis su „San Francisko raganų“ ar „Vampyrų žudikės“ pasauliais, tačiau dabar ši pavėlavusi juosta, kuriai iki premjeros garsiai pranašauta rusiško „Saulėlydžio“ šlovė, atrodo beviltiškai pasenusi ir kvaila, nors L.Aksionovos herojė iš profilio kartais išties primena Kristen Stewart.
Pagrindinio piktadario vampyro Jankulo, kuris po šimtmetį trukusios užmaršties vėl įgauna žmogišką pavidalą aktoriaus Michailo Jevlanovo asmenyje, pasirodymas visiškai pražudo visą intrigą. Kitokio blogio atsargomis kūrėjai nepasirūpino. Štai jeigu Jankulas būtų gavęs Sergejaus Svetlakovo veidą, tai būtų buvę bent jau juokinga, o dabar kraugerių vadeiva su hialuronu skruostuose ir botoksu kaktoje atrodo žiauriai nevykusiai.
Pirmasis didelis susirėmimas su blogiu filme įvyksta jau dešimtą minutę, ir jame beviltiški visi dalyviai – tiek vampyrai, avintys „Adidas NMD“ sportbačius, tiek specialiojo reagavimo būrys su L.Jarmolniku, kurio taikiklis taip nukleiptas, kad jis negali į nieką pataikyti net iš 10 metrų.
Iš miesto maginės fantastikos žanro lauktina siaubo filmo, komedijos, romantikos ir melodramos samplaikos, o „Nakties sergėtojų“ kūrėjams, nors jie ir turėjo 230 mln. rublių biudžetą, išėjo „Vampyrai užkniso juodai“ tipo autoparodija jaunesniajam mokykliniam amžiui. Žlugimą dar labiau paryškina naivios citatos iš „Vyrų juodais drabužiais“. Tik vietoj atminties integratoriaus majoras Gamajunas ant aplinkinių dosniai purškinėja iš flakonėlio „траву пофигень“.
Pagrindinio herojaus Pašos nesinori nei užjausti (galų gale kurjeris – tai taip pat darbas), nei pamėgdžioti (bukokas jis lieka iki pat filmo pabaigos). Jis netampa vaikščiojančia jaunatviško svetimumo ir vienišumo metafora. Pirma, tam jis jau per senas, antra, apie jo santykius su aplinkiniais galime tik spėlioti, jokių scenų, paaiškinančių, koks Paša nevykėlis, tiesiog nėra. Koliziją „vampyras įsimyli merginą“ kūrėjai dėl originalumo apvertė, padarę dainininkę Daną dantinga kunigaikštyte iš senovinės vampyrų giminės.
Geriausias vaidmuo šiame filme, tegul ir epizodinis, teko I.Vernikui, kuris pasirodė esąs puikus miškinis, apsimetantis praeiviais Senajame Arbate. Iš kitų pliusų – kerinčią vilkolakę suvaidinusi Rytų gražuolė Anstasija Kobzon, taip pat gėdos nedarantis garso takelis, į kurį įtraukta atlikėjos Lil Kate iš kūrybinio susivienijimo „Gazgolder“ daina „Jesli by ne ty“ („Jeigu ne tu“). Nors to, aišku, mažoka, kad tvirtai balsuotum rubliu už tėvyninį kiną. O juk laukia dar vienas žiūrovų išbandymas – Sergejaus Ginzburgo mistinis trileris „Vurdalakai“ (vampyrai, gyvieji numirėliai) apie keistus ir mistinius nutikimus Rusios krašte.
Parengė Milda Augulytė
