Juk pagrindinio filmo herojaus gyvenimo kelionė nusitęsė iki
Talino, o Baltijos kelias iki šiol liko svarbus akcentas ano meto
jaunuolių likimuose.
„Baltijos kelyje stovėjome, nes tikėjome, kad galime kurti
gyvenimą, galime nugalėti tai, kas jį žlugdo. Visi kartu ir
kiekvienas atskirai“, – sakė filmo režisierius K. Vildžiūnas,
kuriam dabar Baltijos kelyje yra svarbesnis ne politinio, o
dvasinio apsisprendimo aspektas. Štai kodėl režisierius tų dienų
įvykius vaizduoja subjektyviai – kaip magiškas akimirkas, netikėtai
įsiveržiančias į filmo tėkmę.
„Tačiau tai nereiškia, kad Baltijos kelio scenos filme
stilizuotos ar abstrakčios. Atvirkščiai – mes siekėme kuo didesnio
tikrumo“, – patikslino K. Vildžiūnas.
Kokių tos dienos prisiminimų išsaugojo filme vaidinantys garsūs
Lietuvos aktoriai?
„Buvo labai labai jaudinantis dalykas sugrįžti į tą laiką, kai
tikėjome tuo, ką darome“, – neabejoja Vesta Grabštaitė.
„Visi Baltijos kelyje buvome lygūs, ir niekas net nepagalvojo,
kad kada nors teks pjautis tarpusavyje žemėje, plytinčioje abipus
kelio, – sakė Arūnas Sakalauskas, iš Vilniaus miesto automagistralę
pasiekęs senu žiguliuku. – Važiavome su draugais. Mums visiems buvo
smagu dalyvauti istorijoje“.
Arūnas Storpirštis prisimena į magistralę važiavęs su tėčiu ir
broliu, irgi aktoriumi Gediminu Storpirščiu: „Esu pesimistas,
atrodė, būtinai kiekvienas privalome dalyvauti, nes mums neužteks
rankų ir iš gražios idėjos išeis šnipštas. Šiaip ne taip, per
spūstis, užkaitusiu varikliu, atvykome į magistralę. Labiausiai
prisimenu jausmą – pakilų, gražų jausmą, kuris buvo apėmęs
kiekvieną. Mane tik nervino būriai komjaunuolių, kurie ėmėsi
iniciatyvos skirstyti žmones, reguliuoti eismą, tarsi jie būtų visą
tą akciją sugalvoję“.
Larisa Kalpokaitė prieš 27-erius metus tą dieną su režisieriumi
Rimu Tuminu jo žiguliuku grįžo iš spektaklio „Čia nebus mirties“
Panevėžyje. „Kai praskrido lėktuvas ir iš jo pradėjo kristi gėlės,
sustojome ir susikabinome už rankų su kelyje stovinčiais žmonėmis.
Atrodė, vyksta didžiulė šventė, žmonės juokavo, skaldė anekdotus,
dainavo. Net dvi juodmargės, besiganančios pievoje, atrodė
nustebusios“, – šmaikštavo aktorė.
Fotografuotis, tikina, nė į galvą neatėjo. Sako, buvę taip
natūralu tiesiog stovėti susikibus už rankų ir jausti vieniems
kitus. „Vėliau pasirodė informacija, kad tą dieną Vilniaus mieste
neįvyko nė vienos vagystės“, – prisiminė L. Kalpokaitė.
Pagrindinio vaidmens atlikėjas Dainius Gavenonis, paklaustas
apie Baltijos kelią, iš pradžių pamanė, kad jo prisiminimus
ištraukė ne kas kitas, o kino filmas „Senekos diena“, kurioje
aktoriai bandė atkartoti tos dienos įvykius.
Paskambinęs tėvams ir sužinojęs, kad su jais Baltijos kelyje
nestovėjo, Dainius nusiminė – neturės, ką papasakoti. Tačiau tų
dienų jausmas buvo likęs toks stiprus, kad aktorius nusprendė jį
pasitikrinti, paskambinęs seseriai. „Nejau neprisimeni? – stebėjosi
ši. – Juk važiavome visi kartu, autobusu, su mano draugėmis, o
viena iš jų netgi sėdėjo tau ant kelių“.
Sesers prisiminimai atgaivino ir jo jausmą – tauriai geltoną
saulę vakarėjant, daugybę žmonių, didžiules spūstis: „Autobuse visi
keitėsi vietomis – pasėdėję užleisdavo vietą kitiems. Man buvo
šešiolika, mergaitė sėdi ant kelių, pila karštis, širdis spurda.
Tai buvo tikra, ne iš kino – kažkur važiavome, kažkas sėdėjo kažkam
ant kelių, kažkas laikėsi už rankų. Labai tikra“.
Filmo „Senekos diena“ veiksmas rutuliojasi Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli
18-mečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją,
kurios narių šūkis – „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų
paskutinė“. Po 25-erių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas
žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakiusį
gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų
prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą,
sutaiko su realybe.
Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė,
Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas
Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė, Emilija Latėnaitė, Ričardas
Vitkaitis, Daiva Rudokaitė, kiti. Lietuvoje filmo premjera numatoma
rugsėjo 30 d.
