Kokių lietuviškų filmų premjeros laukia kitais metais?

2016 m. gegužės 13 d. 10:58
Iš šiais metais Lietuvos kino centro paremtų trisdešimties kino projektų net dešimt yra Nepriklausomų prodiuserių asociacijos (NPA) narių. Šių projektų geografinis ir tematinis spektras – itin platus. NPA valdybos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas džiaugiasi narių laimėjimais.
Daugiau nuotraukų (14)
Pasak K.Drazdausko, šis skaičius nėra išskirtinis. Jį labiausiai džiugina filmai, kurie jau kuriami. „Kitais metais galime laukti nemažai mūsų narių prodiusuotų filmų premjerų, – teigė jis. – NPA džiaugiasi savo narių sėkme, o mūsų narių laimėjimai didina organizacijos prestižą.“
Projektai – nuo Lietuvos iki Brazilijos
Tarp paremtų NPA narių projektų net du kompanijos „InScript“ – vaidybinis ilgametražis filmas „Stebuklas“ (rež. Eglė Vertelytė) ir dokumentinis ilgametražis filmas „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ (rež. Neringa Medutytė). „Stebuklo“ siužetas perkels į 1992 m. Lietuvą, kai siaučia ekonominė krizė. Mažo miestelio kiaulių fermos vedėja visomis jėgomis stengsis išsaugoti ūkį, o čia netikėtai pasirodys žavus amerikietis...
„Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ pasakoja apie žmones, bandančius išsaugoti Lietuvoje taiką ir jos nepriklausomybę prieš įmanomus pavojus. Jo centre – Lietuvos šauktiniai.
Finansavimą gavo ir du kompanijos „Artbox“ filmų projektai – bendros gamybos su Latvija ir Lenkija „Putos iš burnos“ (rež. Janis Nordas) ir lietuvių režisierės Linos Lužytės vaidybinio ilgametražio filmo „Pilis“ (projektas taip pat žinomas pavadinimu „Saldūs šešiolika“) parengiamieji darbai.
„Putos iš burnos“ – tai naujas jauno, bet jau daugybę apdovanojimų už savo filmą „Mama, aš tave myliu“ pelniusio latvių režisieriaus J.Nordo kūrinys. Tai juoduoju humoru persotinta drama, kurios centre – buvęs policininkas Didzis, prieš dvejus metus avarijoje netekęs kojos. Jis visą dėmesį skiria kontrabandos sekimo verslui ir trims vokiečių aviganiams. O nuo jo nutolusi žmona Jana romantiško prieglobsčio ieško savo mokinio Roberto glėbyje. Per vieną slaptą naktinį jų pasimatymą Robertas partrenkia pasiutusį laukinį šerną ir taip netyčia pasiutlige užkrečia Didzio aviganius, kurie, pabėgę į laisvę, sukelia grėsmę mažo miestelio bendruomenei.
L.Lužytės „Pilis“ pasakoja apie Moniką, paauglę iš Lietuvos, vegetuojančią su vieniša mama Dubline. Radusi ginklą, Monika nedvejodama prisideda jį prie smilkinio ir paspaudžia gaiduką, bet ginklas neiššauna. Netikėtas kvietimas dalyvauti muzikos talentų atrankoje grąžina Monikai norą gyventi. Dieną ir naktį ji ruošiasi pasirodymui vien tam, kad sužinotų, jog jokios atrankos nėra.
Paremta ir dokumentinio ilgametražio jauno režisieriaus Vytauto Puidoko filmo „Aleksandras Didysis“ gamyba. Filmą prodiusuoja „Filmuva“. Filmas perkels į Amazonės džiungles, kuriose kadaise gyventa kontroversiškos figūros, lietuvio kunigo, misionieriaus, filantropo, gydytojo Aleksandro Bendoraičio, visą gyvenimą balansavusio tarp kilnumo ir puikybės. Filmo kūrėjai leidžiasi į detektyvinę kelionę po Pietų Ameriką ir Europą, ieškodami atsakymo į klausimą, kokia yra didybės kaina. Šis projektas – bendra Lietuvos ir Brazilijos gamyba.
Svarbi Lietuvos istorija
Žalia šviesa dar kartą uždegta ir Donato Ulvydo („Fralita Films“) veiksmo dramai „Emilija“, nukeliančiai į praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio Kauną. Pagrindinė herojė – anksti tapusi našlaite jauna aktorė Emilija. Ji pradeda dirbti teatre, kur tikisi pradėti naują gyvenimą. Tačiau užgesus rampos šviesoms, gyvenimas toli gražu neprimena to, apie kurį ji svajojo. Paslaptys, dieną naktį visus stebinčios KGB agentų akys, išdavystės, keršto troškimas ir aistros čia temdo protus, o meilė ir tiesos troškimas keičia likimus. Pati Emilija, atsinešusi didžiąją savo gyvenimo paslaptį, supranta, kad netrukus privalės priimti sunkiausią savo gyvenime sprendimą, kuris pakeis ne tik jos, bet ir kitų žmonių gyvenimą.
Teatro ir kino režisierės Ramunės Kudzmanaitės ilgametražis dokumentinis filmas „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ („Ketvirta versija“) – dar vienas, kuris bus pradėtas kurti šiemet. Jame gilinamasi į tarpukario moterų, kurios per visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį dirbo petys į patį su vyrais, įnašą į Lietuvos visuomeninį ir politinį gyvenimą, kuris, deja, nepakliūva į šiuolaikinių istorijos vadovėlių puslapius. Tai filmas apie seseris Chodakauskaites – Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę.
Debiutinio ilgametražio filmo finansavimą šiemet pelnė jauno režisieriaus Jurgio Matulevičiaus „Izaokas“ („Film Jam“). Filmo tema – 1941 m. birželio 27 d. žydų žudynės Kauno „Lietūkio“ garaže ir šių žudynių padariniai dabarčiai. Po daugelio metų pagrindinis veikėjas Andrius ima įtarti, kad žudynėse dalyvavo ir po karo į JAV pasitraukęs jo senelis Andrius Gluosnis. Tikslus senelio vaidmuo žudynėse nežinomas, tad Andrius vaizduotėje nuolat perkuria senelio vaidmenį ir įsivaizduojamą jo sąryšį su Izaoku, „Lietūkyje“ nužudytu NKVD karininku žydu. Beviltiškai susipainiojęs tarp vizijų ir faktų, Andrius ryžtasi radikaliausiam psichoterapiniam veiksmui – rekonstruoti 1941 m. žudynes „Lietūkio“ garaže. „Izaokas“ paremtas Antano Škėmos to paties pavadinimo apysaka. Šio filmo scenarijų parašė filosofas Nerijus Milerius.
Taip pat paremti „Era Film“ dokumentinio ilgametražio filmo „Pavyzdingas elgesys“ (rež. Audrius Mickevičius) apie nuteistus iki gyvos galvos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo kalinius, puoselėjančius viltį sugrįžti į visuomenę, parengiamieji darbai bei jaunos režisierės Kamilės Milašiūtės pirmasis trumpametražis filmas „Motinos diena“ („Čiobreliai“) apie Vilniaus stoties rajono dienos centrą lankančio paauglio Nerkos herojišką pasirengimą Motinos dienai, nors mamos jis pats neturi.
Tikslas – geras nacionalinis kinas
Pasak NPA vadybos pirmininko K.Drazdausko, asociacija stengiasi sukurti tvarią nacionalinę kino industriją. „Tai leistų kurti gerą nacionalinį kiną ir padėtų Lietuvai tapti įdomia ir konkurencinga kino šalimi Europoje bei užimti pastebimą vietą pasaulyje, – sakė jis. – Mes nuolat stebime kiną liečiančius politinius įvykius ir tendencijas šalyje ir Europoje bei informuojame apie juos savo narius. Noriu tikėti, kad mūsų pastangomis kino finansavimas biudžeto lėšomis tapo skaidresnis. Taip pat stengiamės, kad kino finansavimas apskritai padidėtų ir pasiektų bent jau artimiausių kaimyninių šalių lygį.“
Asociacija prisidėjo prie ne vieno kiną reglamentuojančio teisės akto kūrimo ir derinimo. „NPA pastangomis turime pelno mokesčio lengvatą verslui, investuojančiam į kino gamybą, o Lietuvos biudžetas papilnėjo keliasdešimčia milijonų eurų užsienio investicijų. Šiuo metu NPA aktyviai dirba prie naujos kino įstatymo redakcijos“, – sakė K.Drazdauskas.
KultūraKinaskino finansavimas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.