Praėjusį savaitgalį kino centre „Skalvija“ žiūrovai galėjo susitikti ir pabendrauti su chrestomatiniu kino režisieriumi bei scenaristu Andreu Dresenu.
Šią savaitę kino mėgėjų laukia naujos pažintys.
Į ekraną perkėlė klasiką
Vokietijai priskiriami nebyliojo kino aukso amžiaus šedevrai XX amžiaus pradžioje sudarė didžiausią konkurenciją bei atsvarą pasaulį užkariaujančiai Holivudo produkcijai.
Labiausiai išgarsėjo vokiečių ekspresionizmas, paskatinęs fantastinius, haliucinacinius, nerealius žmogaus vidinio pasaulio vaizdus perkelti į kino ekraną.
Tarp garsiausių ekspresionistinių kino filmų – režisieriaus Friedricho Wilhelmo Murnau darbai.
Remiantis klasikinio Johanno Wolfgango Goethe’s kūrinio motyvais sukurtame F.W.Murnau filme „Faustas – vokiečių liaudies padavimas“ (1926 m.) pasakojama apie Mefisto gundomą mokslininką Faustą.
Šią kino klasiką gyvai įgarsins išskirtinis kino dienų svečias – elektroninės muzikos kompozitorius ir vaizdo menininkas Thomas Koneris.
Anksčiau kūrėjas dirbo kino studijoje garso režisieriumi, tad jo kompozicijose susipina garso dizaino, šiuolaikinės kamerinės muzikos ir alternatyviosios popmuzikos elementai.
Muziką užsakė Luvro muziejus
Th.Koneris jau 18 metų rašo muziką nebyliesiems filmams – ją dažniausiai atlieka pats arba su nedideliu ansambliu. Muzika F.W.Murnau filmui „Faustas“ buvo parašyta 2013 m. Luvro muziejaus užsakymu.
„Vaizdų ir garsų tinkamumo trukmė nevienoda, – pasakojo Th.Koneris. Muzika daug greičiau ima atrodyti pasenusi. Trečiojo dešimtmečio šlageris, palyginti su šiandieniniu, skamba beveik kaip senoji muzika.
O F.W.Murnau vaizdai, prikaustantis jų kameros žvilgsnis ir ekspresyvus montažas tebėra aktualūs ir šiandien.“
Kovo 12-ąją 19 val. šis gyvai įgarsinamas nebyliojo kino performansas vyks menų fabriko „Loftas“ erdvėse.
Filmuose – Europos statistika
Vokiškąjį kiną pristatančius renginius vainikuos specialusis trumpametražių filmų seansas „Tikrovės kraštutinumai“ kovo 13 d. 16 val. „Skalvijos“ kino centre.
Didžiąją Europos Sąjungos biurokratijos dalį sudaro informacija ir statistika.
Tačiau tam tikra statistinė informacija gali kelti nuostabą, nes ji prieštarauja tradicinei suvokčiai.
Toks buvo projekto „Europoly“ atspirties taškas, kuriuo rėmėsi filmų apie naująją ir senąją Europą kūrėjai.
Kaip lietuvišką premjerą režisierė Giedrė Žickytė parodys filmą „Amazonės“, kuriame ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra daugiausia moterų, užimančių vadovaujamas pozicijas, o Danijoje – mažiausiai.
Lietuvių režisierė su Goethe’s instituto Lietuvoje vadovu Detlefu Gericke papasakos apie projektą „Europoly“. Jam kino kuratorė Dorothee Wenner atrinko netikėčiausius rodiklius ir supažindino kraštutiniais rezultatais išsiskiriančių šalių kino kūrėjus su vaidmenų atlikėjais iš tų šalių, kurių rodikliai visiškai priešingi.
Taip buvo sukurti iškalbingi ir smagūs trumpametražiai filmai. „Skalvijoje“ bus parodyti aštuoni. („Sostinė“)
