Priimdamas auksinę statulėlę režisierius aiškino siekęs atskleisti
tikrąją tiesą apie „soul“ muzikos žvaigždę, kuri mirė
2011-aisiais, būdama 27 metų.
„Šis filmas rodo pasauliui, kokia Amy
buvo iš tikrųjų – graži mergina, nuostabi siela.
Linksma, protinga, sąmojinga. Nepaprasta asmenybė.
Žmogus, kuriam reikėjo globos“, – kalbėjo A.Kapadia
„Amy“ tapo antruoju daugiausiai kada nors Britanijoje
uždirbusiu dokumentiniu filmu, bet dainininkės tėvas apkaltino
juostos kūrėjus, esą joje pernelyg akcentuojami
A.Winehouse asmenybės neigiami bruožai.
Jis taip pat užsiminė, kad šeima galbūt kada nors išleis
atskirą dokumentinį filmą apie dainininkę, perteiksiantį jos
artimųjų požiūrį.
„Amy“ įveikė kitą „Oskarui“ nominuotą dokumentinį
filmą apie muzikos pasaulį „Kas nutiko, panele Simon?“ (What
Happened, Miss Simone?), kuriame buvo panaudoti archyviniai kino
kadrai apie legendinę dainininkę Niną Simone, JAV
pilietinių teisių judėjimo aktyvistę.
Tarp nominuotųjų taip pat buvo „Tylos žvilgsnis“ (The Look
of Silence) – naujausias režisieriaus Joshua Oppenheimerio
filmas apie masines įtariamų kairiųjų
aktyvistų ir etninių kinų žudynes Indonezijoje 1965–1966 metais.
Į „Oskaro“ statulėlę šioje kategorijoje šiemet taip pat
pretendavo filmas „Kartelių kraštas“ apie Meksiką
krečiantį karą su narkotikų kontrabandininkais ir „Liepsnojanti
žiema: Ukrainos kova už laisvę“ (Winter on Fire: Ukraine's Fight
for Freedom) – apie 2013–2014 metų Maidano revoliucijos
protestus, nuvertusius prezidentą Viktorą Janukovyčių ir
atvedusius į konfrontaciją su Rusija.
„Oskarų“ ceremonijos vedėjas komikas Chrisas Rockas, įteikus statulėlę „Amy“, pajuokavo:
„Žmonės, kurie sukūrė „Liepsnojančią Ukrainą“, nekęs Amy
Winehouse muzikos visą savo gyvenimą.“
