Pagal siužetą, šuo negalėjo palikti Rusijos sniegynuose žuvusio savo šeimininko – kareivio Platono Karatajevo. Scenarijaus autorius Andrew Daviesas pasakojo, kad L.Tolstojaus romane šuo buvo bevardis, o jis savo keturkojį herojų pavadino Sašenka – pagal dainą, kurią dainavo rusų kareiviai. A.Daviesas pripažino, kad gyvūnui skyrė kiek daugiau dėmesio negu romane, nes pats myli gyvūnus. „Galbūt kai kuriuos žiūrovus šuns likimas sujaudino labiau negu žmonių, bet aš dėl to nekaltas. Aš norėjau, kad viskas sužadintų emocijas“, – pridūrė A.Daviesas.
Chrisas Brownas, gyvūnų globos konsultantas, teigė, kad benamiai šunys paprastai greitai prisiriša prie nepažįstamų žmonių, tad dirbti su Samba nebuvo sunku.
„Karo ir taikos“ gerbėjai sceną su likusiu be šeimininko šunimi pavadino liūdniausiu finalinės scenos momentu“, – rašė „Metro“. Kaip pabrėžė laikraštis, Andrejaus Bolkonskio mirtis, Pjero Bezuchovo ir Fiodoro Dolochovo apsikabinimas (Fiodoras Dolochovas buvo Pjero Bezuchovo žmonos Elenos meilužis. – Red.), Piotro Rostovo žūtis žiūrovus sujaudino mažiau nei Sašenkos istorija.
Kaip informavo portalą lrytas.lt Vilniaus kino biuras, bendradarbiavęs su britų kinematografininkais, kurie kai kurias „Karo ir taikos“ scenas filmavo Lietuvoje, šuo Samba buvo paimtas iš Vilniaus gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ ir sėkmingai atliko savo vaidmenį. Maža to, kaip paaiškėjo serialui pasibaigus, tapo jo žvaigžde. Dabar Sambos prieglaudoje nebėra – jis jau turi šeimininkus.
