Savaitgalį D.Fletcheris su žmona Dalia Ibelhauptaite ir artimiausiais bičiuliais švęs savo 50-ąjį gimtadienį, tačiau džiaugsmas bus sumišęs su liūdesiu. Vieno žmogaus, kuris turėjo dalyvauti jubiliejuje, nebus.
Kitą savaitę Dexteris ir Dalia bus tarp dešimties žmonių, kurie pakviesti artimųjų rate prieš laidotuves atsisveikinti su A.Rickmanu – daugybės kino filmų ir spektaklių išgarsintu aktoriumi, kurį, sulaukusį 69-erių, sausio 14-ąją pasiglemžė kasos vėžys.
Milijonams jis buvo pažįstamas kaip burtininkas Severas Sneipas iš filmų apie Harį Poterį. Kitiems įsiminė Grigorijaus Rasputino, angelo Metatrono (iš filmo „Dogma“), dizaino agentūros direktoriaus Hario (iš filmo „Tegyvuoja meilė“) ir daugybe kitų ryškių vaidmenų – visų neišvardysi.
Prisiminimais su „TV antena“ dalydamiesi Dexteris ir Dalia atskleidė nematytą A.Rickmano pusę – jų poros piršliu tapęs menininkas buvo labai dėmesingas, šiltas, dosnus, padėti skubantis ir ištikimas bičiulis, palikęs ryškų pėdsaką abiejų gyvenime. „Jis yra padėjęs šimtams žmonių nieko už tai nesitikėdamas“, – pasakojo Dalia.
Prieš ketvirtį amžiaus jauna lietuvių režisierė buvo pakviesta kurti Londone, kai Maskvoje ją pastebėjo viena britų teatro prodiuserė.
Vienam savo spektaklių Dalia pasirinko aktorių Nicką Woodesoną, o jis pakvietė ją aplankyti kitą spektaklį Vest Ende. Vakarieniaudama su jo aktoriais Dalia ir susipažino su spektaklio žvaigžde A.Rickmanu.
„Tuo metu dar prastai kalbėjau angliškai, bet Alanas visą vakarą šnekėjosi su manimi, viską kantriai aiškino.
Ant lapelio užrašė savo telefono numerį ir pasakė, kad tarp spektaklių galėtų mane pavedžioti po Londoną. Taip kas savaitę ir vaikščiojome: jis man rodydavo vis kitą kvartalą, o tada pakviesdavo pietų, dabar suvokiu – puikiai suprasdamas, kad nueiti į kavinę Londone man tada buvo neįperkama prabanga.
Nieko nepamanykite – tai buvo tiesiog draugystė, jis manimi rūpinosi kaip globėjas. Juokingiausia, kad tik po mėnesio, kai papasakojau vienam draugui, šis apstulbo, kad bendrauju su žvaigžde. Aš neturėjau žalio supratimo, kad Alanas – tikra garsenybė“, – prisiminė D.Ibelhauptaitė.
Istorijų, kurios liudija aktoriaus nesavanaudiškumą, ji gali papasakoti dešimtis.
Kai Dalia išsinuomojo nušiurusį butą Noting Hilo rajone, į jį atėjęs A.Rickmanas nepasakė nė vieno blogo žodžio, tik gyrė pasirinkimą.
Po poros dienų į duris pasibeldė meistrai – pasirodo, Alanas išrinko, nupirko ir liepė į režisierės namus atvežti naują kiliminę dangą.
Būtent A.Rickmanui Dalia dėkinga ir už pažintį su D.Fletcheriu.
Kai Dexteriui buvo keturiolika, jis su Alanu vaidino spektaklyje Šefilde. Vyresnis aktorius tapo savotišku D.Fletcherio globėju ir visą gyvenimą stengėsi jam padėti.
„Kadangi nuo 11-os dirbau aktoriumi, tekdavo mokytis savarankiškai. Alanas man labai padėdavo. Jis man buvo kaip tėvas“, – pasakojo D.Fletcheris.
„Visada žinojau, kad būsi didis. Buvo tik klausimas kada“, – šis A.Rickmano komplimentas, pasakytas po pirmo D.Fletcherio režisuoto filmo „Laukinis Bilas“ premjeros, iki šiol skamba jo ausyse.
Kai A.Rickmanas supažindino Dalią su Dexteriu, šio karjera ir gyvenimas buvo nusiritęs į dugną. D.Fletcheris buvo įnikęs į narkotikus ir turėjo daug finansinių problemų.
Būtent Alanas parekomendavo Dexterį D.Ibelhauptaitei – vienam jos spektaklių.
„Alanas man visada siūlydavo aktorių. Vienas jų buvo Jude’as Law. Ir aš po trijų peržiūrų jo nepriėmiau! Kai dabar jį sutinku, Jude’as visada pirmiausia sako: tu man nedavei darbo, aš dėl tos peržiūros net kostiumą nusipirkau.
O Dexteris net nepasirodė peržiūroje, bet padarė tai kitą kartą. Jis idealiai tiko vaidmeniui, bet buvo lyg nesavas“, – pasakojo Dalia.
Kartą jie išsikalbėjo. D.Fletcheris papasakojo, kad bankas už skolas iš jo atims keturių aukštų namą Londone, teks gyventi gatvėje.
„Negalėjau suprasti, kaip tai gali nutikti talentingam, žymiam aktoriui, kuris išlaiko giminaičius, draugus, jo bare po spektaklio 200 žmonių laukia. O štai – bėda, nėra kas padeda.
Papasakojau Alanui. Jis iškart paskambino Dexteriui ir liepė ateiti. Jam matant pervedė visus pinigus, kad išsaugotų Dexterio namus“, – graudindamasi pasakojo D.Ibelhauptaitė.
Dexteris pažadėjo parduoti namus ir grąžinti šią skolą. Tai vėliau ir padarė. Alanas nepaprašė jokio skolos raštelio, pradėjo rūpintis, kaip išvežti Dexterį iš Anglijos, kad šis atitrūktų nuo į žalingas pagundas įnikusių draugų.
Schemą jis sugalvojo – D.Ibelhauptaitė vyko statyti operos į Italiją. Tikra istorija primena anekdotą – A.Rickmanas sugalvojo, kad Dexteris bus šio spektaklio choreografas.
„Jis įtikino, kad Dexteris pasimokys iš garsios choreografės, režisieriaus Anthony Minghellos žmonos Carolyn Choa, atvažiuos į Italiją ir perteiks jos sukurtas choreografijos idėjas aktoriams.
Atrodė beprotybė, bet kažkodėl sutikau. Tik per repeticijas Dexteris taip ir neatvyko. Paskambinau Alanui ir rėkiau, kad jo sumanymas sugadino mano spektaklį, kad man ant galvos užvertė kažkokį durnių.
Po trijų dienų Alanas su žmona atvyko į Italiją palaikyti manęs morališkai. Bandė prablaškyti, važiavome į svečius pas šalia, už 50 kilometrų, gyvenantį garsų prodiuserį Saulą Zaentzą, kuris ten su A.Minghella ir rašytoju Michaelu Ondaatje kaip tik rengėsi statyti filmą „Anglas ligonis“.
Žinote, kuo viskas baigėsi? Paskutinio spektaklio dieną pakeliui į operą išgirdau pypsintį automobilį. Atsisuku – baltas senovinis mersedesas, ant stogo sėdi Dexteris, mojuoja ir rėkia: „Aš atvažiavau.“
Įtūžau, bet Alanas paprašė nekelti scenos prie žmonių“, – juokėsi D.Ibelhauptaitė.
Pasirodo, D.Fletcheris Londone pardavė namą, paruošė grąžinti pinigus Alanui, už pusantro tūkstančio svarų sterlingų nusipirko aplūžusį mersedesą – Dalia buvo sakiusi, kad tokie jai patinka, – ir su broliu iš Londono atvažiavo į Italiją.
„Jis siūlė kartu važiuoti per šalį, bet aš buvau taip įsiutusi, kad su juo net nesikalbėjau“, – prisipažino Dalia. Skrendant atgal į Londoną A.Rickmanas ištarė lemtingą frazę: „Manau, jūs turėtumėte draugauti.“
Po itališkosios istorijos Dexteris nebegrįžo prie narkotikų. Po poros metų jis ir Dalia susituokė. A.Rickmanas vestuvėse buvo pabrolys.
Likus šešioms savaitėms iki tuoktuvių Dalia ir Dexteris bankrutavo, juos slėgė didelės skolos. A.Rickmanas savo lėšomis Dexteriui iškėlė bernvakarį Airijoje.
„Pasakysiu atvirai: jei ne Alanas, aš jau arba seniai būčiau negyvas, arba benamis, gyvenantis po tiltu. Už viską, ką dabar turiu, turiu būti dėkingas jam, nes jis mane ne kartą ištraukė iš duobės ir supažindino su Dalia“, – prisipažino D.Fletcheris.
Artima Dalios, Dexterio, A.Rickmano ir jo žmonos Rimos (pora slapta susituokė Niujorke tik 2012-aisiais, nors kartu gyveno nuo 1965-ųjų) draugystė nenutrūko ketvirtį amžiaus – jie dažnai svečiuodavosi vieni kitų namuose, nes A.Rickmanas nekentė elektroninių laiškų, nemėgo kalbėtis telefonu ir labiausiai vertino bendravimą akis į akį.
Būtent A.Rickmanas įkvėpė Dalią statyti miuziklą „Svynis Todas: demonas kirpėjas“, kuris, beje, vasarį vėl bus rodomas Vilniuje. Mat 2007-aisiais pastatytame kino filme pagal šį kūrinį A.Rickmanas atliko svarbų vaidmenį, D.Ibelhauptaitei davė daug patarimų.
Kai A.Rickmanas ruošėsi pagrindiniam vaidmeniui filme apie mįslingąjį Rusijos caro gydytoją Grigorijų Rasputiną, D.Ibelhauptaitė jam vertė knygas iš rusų kalbos, nes aktorius norėjo kuo daugiau žinoti apie šį personažą.
„Esame gyvenę pas Alaną Amerikoje, jis kviesdavo mus pažiūrėti, kaip filmuojasi. Ateidavo pas mus į svečius ir kaskart kentėdavo mano vištieną su citrinomis, nes tik ją moku paruošti.
Yra daug prisiminimų – tarp jų labai jautrių. Dexteris kartą pasakė, kad Alanas manimi pasitiki labiausiai. Tai buvo po istorijos, kai Alanas paprašė manęs lankyti jo sunkiai sergančią motiną, klausytis jos gyvenimo istorijų ir jas įrašyti. Įrašiau ir jam atidaviau 15 kasečių“, – pasakojo Dalia.
Pernai pavasarį jos ir D.Fletcherio bute susirinko smagi kompanija. Naujausiame Dexterio filme „Erelis Edis“, kuris šią savaitę buvo pristatytas ir sulaukė nuostabių vertinimų Sandanso festivalyje JAV, vaidina garsus amerikiečių aktorius Christopheris Walkenas.
„Žinojau, kad jis ir A.Rickmanas labai gerbia vienas kito darbą. Todėl nusprendžiau juos suvesti.
Buvo ir Hugh Jackmanas, mūsų bičiulis virėjas Jamie Oliveris, iš Lietuvos atvykęs virtuvės meistras Deivydas Praspaliauskas. Nuostabus vakaras“, – prisiminė D.Fletcheris.
Kai gegužę A.Rickmanas su žmona atėjo į svečius, Daliai pasirodė, kad aktorius labai pavargęs, tačiau nešovė į galvą, kad jis gali turėti rimtų sveikatos problemų.
„Kiek prisimenu, jis net nesloguodavo. Žmogus, kuris niekada nesirgo. O kartą rudenį negalėjome prisiskambinti. Taip netrukus sužinojome, kad Alanas patyrė insultą“, – pasakojo Dalia.
Kai po kurio laiko ji ir Dexteris aplankė A.Rickmaną, šis atrodė lėtesnis, tačiau tvirtino, kad viskas gerai.
Kad serga kasos vėžiu, Alanas žinojo nuo praėjusių metų vasaros, bet draugams neprasitarė.
Kai gruodį Dalia po spektaklio premjeros trumpam grįžo į Londoną, šiame mieste su vyru praleido tik dieną – netrukus išskrido atostogauti į Argentiną.
„Kažkodėl sukirbėjo mintis, kad reikia būtinai aplankyti Alaną. Nuvažiavome, pabuvome, nė nenujautėme, kad tai paskutinis mūsų susitikimas. Aptarėme, kaip kartu švęsime Dexterio ir Alano žmonos Rimos gimtadienį, – jis tą pačią dieną.
Tiesa, aš esu turėjusi sveikatos problemų, gydžiausi Austrijoje. Alanas, tada dar nesupratau kodėl, šį sykį manęs daug apie tai klausinėjo“, – prisiminė Dalia.
Kai A.Rickmanas mirė, Dalia ir Dexteris keletą parų buvo Argentinos vietovėje, kur net neveikė mobilusis ryšys.
„Nuvažiavome į oro uostą, Dexteris įsijungė telefoną ir staiga išbalo. Pasipylė laiškai ir žinutės.
Pasirodo, sausio pradžioje A.Rickmano būklė jau buvo tokia, kad draugams buvo pranešta, jog metas atsisveikinti. Tačiau jo paties nurodymu žmona nepranešė mums. Jis žinojo, kad dvejus metus svajojome apie šią kelionę, ir nenorėjo jos trikdyti“, – D.Ibelhauptaitės akyse sublizgo ašaros.
Dieną, kai sužinojo apie artimo draugo mirtį, Dexteris ir Dalia apsilankė iš anksto užsakytoje tango pamokoje.
„Alanas turėjo daug ironijos ir puikų humoro jausmą. Jis tikrai būtų supykęs, jei būtume atšaukę tą pamoką“, – kalbėjo D.Fletcheris.
D.Ibelhauptaitė prisiminė vieną paskutinio pokalbio su A.Rickmanu detalę.
„Jis žinojo apie mano spektaklius Lietuvoje, domėjosi, vis žadėjo atvykti į Vilnių pasižiūrėti. Gruodį jis man pasakė: vis dar esu tau skolingas kelionę į Lietuvą, turėtume tai padaryti“, – nuliūdusi ištarė D.Ibelhauptaitė.
„Nesinori, kad žmonės jį prisimintų tik kaip Sneipą ar kito populiaraus vaidmens atlikėją. Jis buvo puikus žmogus, eruditas, nuostabus menininkas. Man jis pirmiausia buvo draugas – kietas ir sąžiningas. Iš žmonių, su kuriais bendravo, jis nesitikėjo ir neprašė nieko. Tokių retai sutiksi“, – sakė D.Fletcheris.
