Vienuoliktojo frankofoniškojo kino festivalio „Žiemos ekranai“
filmai Vilniuje suksis sausio 21 – 31dienomis kino teatruose
„Skalvija“, „Pasaka“, „Forum Cinemas Vingis“ ir Šiuolaikinio meno
centre. Vėliau filmai iškeliaus į kitus Lietuvos miestus: Kauną,
Klaipėdą, Šiaulius, Anykščius, Panevėžį, Marijampolę bei Palangą.
Iš viso bus parodyti 22 filmai, iš kurių 12 – pagrindinėje
programoje.
„Džiaugiamės, kad festivalį „Žiemos ekranai“ galime pristatyti
jau 11-ąjį kartą. Taip pat džiaugiamės, kad pristatome ne senus, o
naujus prancūziškus filmus, kurie ne visi rodyti net Prancūzijoje,
– festivalį pristatė Prancūzų instituto direktorius Frederikas
Belido (Frederic Bellido). – Kiekvienais metais festivalis susideda
iš dviejų dalių – pagrindinės temos ir retrospektyvos“.
„Šiemet pagrindinė tema – dėl jos labai daug diskutavome – tai
šeima. Prancūzijoje tiek kine, tiek literatūroje šeimos tema
gvildenama dažnai – kalbama ne tik apie tradicines šeimas, ne tik
apie tai, kas gražu šeimoje, bet ir apie tai, kas skaudina. Labai
dažnai kalbama apie išsiskyrusias šeimas. Apie šeimas, kuriose yra
arba tik mama, arba tik tėtė. Taip pat apie tos pačios lyties
šeimas“, – pasakojo F. Belido.
Didelė prancūziško kino gerbėja – žinoma aktorė Aurelija
Tamulytė. „Prancūzų kinas asmeninėje mano istorijoje buvo pati
pradžia. Viso pasaulio kino kontekste prancūziškų filmų
kraujagyslės – pačios jautriausios. Prancūzų kinas mane užbūrė
visam gyvenimui“, – sakė A. Tamulytė.
Anot jos, prancūzų kinas atsako į klausimą ne kas, kur, kada
vyksta, o kodėl vyksta. Tuo jis ir skiriasi nuo amerikiečių,
vokiečių kino.
Pagrindinė programa „XXI amžiaus šeima“ – tai naujausių
Prancūzijoje sukurtų filmų šeimos tematika rinkinys. Programos
filmai labai įvairialypiai, į šeimą žvelgiantys plačiąja šios
sąvokos prasme.
Šios programos sudarytoja Silvija Dufo (Sylvie Dufaur)
pažymėjo, kad šiais metais sukurta daug puikių autorinių filmų apie
šeimą plačiąja prasme. „Pasirinkome šią temą, norėdami perteikti
įvairius šeimos portretus, kurių apstu kiekvienoje kartoje. Nuo
svajonių šeimos filme „Laukinis gyvenimas“ iki šeimos, kuri
sukuriama filme „Per arti saulės“, ar tai, ko beviltiškai ieškome
filme „Kaip aš išsinuomojau šeimą“. Prieštaringus jausmus galima
pajusti filme „Kelios pavasario valandos“ ar „Paskutinė pamoka“.
Atrinkome šiuos filmus, nes jie subtiliai perteikia visapusišką
tematiką ir sužadina įvairius jausmus – nuo juoko iki ašarų, nuo
liūdesio iki džiaugsmo“, – sakė S. Dufo.
Šioje programoje taip pat gausu debiutinių, pirmųjų
ilgametražių režisierių filmų, kurie suteikia progą stebėti
prancūzų kinematografo raidą ir naujoves. Kiekvienas galės atrasti
savo mėgstamą filmą – juoktis su „Zuzu“ ir „Kvailysčių kokteliu“,
verkti su „Keliomis pavasario valandomis“, pabėgti su „Kelione į
Kiniją“, svajoti su „Gėlėtais sapnais“.
„Knygos atgyja ekrane“ – tai antroji festivalio dalis,
retrospektyva. Ši programa nesiejama su vienu konkrečiu
režisieriumi – tai filmų, kuriuose garsūs režisieriai ekranizuoja
žymių rašytojų literatūros kūrinius, rinkinys. Todėl čia bus galima
rasti įvairiausių filmų, sukurtų nuo 1945 m. iki 2013 m.,
pasimėgauti jais ir pamėgtų režisierių kūriniais, kuriuos ne taip
dažnai tenka pamatyti kino salėse.
Svarbi festivalio dalis yra apskritojo stalo diskusija, kurios
tema – „Kokios koprodukcijos galimybės tarp Lietuvos ir
Prancūzijos?“ Diskusija vyks Prancūzų institute sausio 28 d.
