Vaidinti filme – Rokiškio rajono Kavoliškio kaimo gyventojui S.Meliūnui nepamirštamas nuotykis, nors jam teko kurti policijos komisaro – juo praeityje jis ir buvo – vaidmenį. Vyrui policijos pareigūno darbas gerai pažįstamas, nes Rokiškio rajono komisariate jis dirbo 33 metus.
„Artimieji iš pradžių atkalbinėjo nuo šio pasiūlymo, baiminosi, kad galiu apsijuokti. O kai žiūrėjo filmą, tikėjosi, kad atrodysiu solidžiau, bet žinodami, kad tai – komedijos žanras, mano debiutu liko patenkinti, scenos jiems kėlė šypseną“, – patikino aktorius mėgėjas po neseniai įvykusios premjeros, dar prieš filmavimą atsisakęs honoraro už darbą.
Vos prieš metus į atsargą išėjęs S.Meliūnas sulaukė iš Rokiškio kilusio režisieriaus Justino Krisiūno kvietimo vėl apsivilkti uniformą – jam teko vaidinti policijos komisariato viršininką, kurį vietos žmonės pravardžiuoja Vytautu Didžiuoju.
„Tą vaidmenį režisierius norėjo susieti su tikru policijos komisaru, kuris filmavimo aikštelėje jaustųsi natūraliai. Nežinau, kodėl mane pasirinko, Gal atitikau jo viziją?“ – svarstė Stasys.
Sulaukęs pasiūlymo filmuotis vaidybinėje juostoje vyras netvėrė smalsumu, jo nestabdė baimė kišti nosį į tuomet dar nepažįstamą kino virtuvę. Kavoliškietis mėgsta žiūrėti detektyvus ir nuotykių filmus per televiziją, todėl jam knietėjo pažinti kino pasaulį iš arti.
Buvusiam Rokiškio rajono policijos komisarui teko filmuotis gerai pažįstamose vietose – tame pačiame mieste. Filmavimai vyko prie senojo komisariato pastato, kuriame kadaise dirbo ir pats S.Meliūnas.
Dabar tame pastate įsikūrusi „Sodra“, šalia – Nepriklausomybės aikštė. Filmo veikėjai turėjo apiplėšti banką. Dėl to miesto centras, kuriame įsikūrusios svarbios įstaigos, ir viliojo juostos kūrėjus.
Vytauto Didžiojo pravardę turinčiam komisarui teko paauklėti ir pagrindinį herojų Roką, kurį vaidino akordeonininkas Martynas Levickis. Jis su komisaru akis į akį susidūrė po to, kai nuplėšė lentelę su gatvės pavadinimu ir dėl tokio chuliganizmo buvo patekęs į areštinę.
Vėliau jis su draugais kaime automobiliu įvažiavo į daržinę. Užsidegė šienas. Į įvykio vietą atlėkė komisaras, ugniagesiai.
„Man patiko kino virtuvė – pamačiau, kaip „vaikšto“ kamera, kaip daromi dubliai. Ir mano vaidybą keliskart dubliavo, žodžiu, teko dirbti rimtai“, – pasakojo Stasys, dėl filmavimo rengęsis komisaro kostiumą, kabantį jo namų spintoje.
„Komisaro uniforma man brangi, nes atitarnauta iš širdies, prisiminimai išliks visą likusį gyvenimą“, – sakė S.Meliūnas, Rokiškio rajono komisariate nuėjęs ilgą profesinį kelią – nuo tuomečio milicininko iki vadovo.
Buvęs policijos komisaras neslėpė, kad per savo darbo metus patyrė ir šilto, ir šalto. Kadangi Rokiškio rajono teritorija gerokai didesnė nei aplinkinių Kupiškio, Biržų, Pasvalio, jame įvykdoma kur kas daugiau nusikaltimų.
„Kai 1998-aisiais pradėjau dirbti komisariato vadovu, rajone gyveno per 48 tūkstančius gyventojų. Pačiame Rokiškyje buvo apie 18 tūkstančių žmonių, o Kupiškio rajone – 24 tūkstančiai.
Kadangi Rokiškio rajonas didelis ir miestas nemažas, nestigo nei jaunimo, nei kriminalinių nusikaltimų. Išgyvenome reketo laikus – kovojome su organizuotu nusikalstamumu. Darbavomės iš peties, žodžiu, išeiti visi etapai, kaip ir visos Lietuvos kriminalinės policijos“, – prisimena lietuviškoje nuotykių komedijoje debiutavęs kavoliškietis.
Rugsėjo pabaigoje S.Meliūnas iš savojo Kavoliškio kaimo vyko į Vilnių dalyvauti filmo „Dėdė, Rokas ir Nida“ pristatyme – neprofesionalus aktorius spaudė ranką garsenybėms – šiame filme nusifilmavusiems Arūnui Storpirščiui, Augustinui Griciui, M.Levickiui.
„Su Martynu kartu nusifotografavome, pabendravome. Jis – labai įdomus vaikinas. Nors mūsų amžius labai skiriasi, bendraujant to nejusti. Labai domiuosi jo muzikine karjera – nepraleidžiu televizijos reportažų, kuriuose pasakojama apie jauną talentą“, – apie pažintį su žinomu akordeonininku M.Levickiu pasakojo S.Meliūnas.
Vieną pagrindinių vaidmenų – dėdės – sukūręs A.Storpirštis taip pat tapo kavoliškiečio mėgstamu aktoriumi. Jie maloniai šnekučiavosi po ilgos pertraukos susitikę prieš filmo premjerą, o S.Meliūnas žinomą aktorių netgi pakvietė į svečius. Jie ir toliau ketina palaikyti ryšį.
Išvydęs savo vaidybą didžiuliame kino teatro ekrane buvęs policijos komisaras liko patenkintas: „Be galo džiaugiuosi, jog vaidmuo pavyko, nors iš pradžių labai jaudinausi, kad nenuvilčiau režisieriaus lūkesčių.“
Nors dėl Vytautu Didžiuoju vadinamo komisaro vaidmens filmavimo S.Meliūnas praėjusiais metais sugaišo vos tris dienas, jo kasdienybę nuspalvino nepamirštami įspūdžiai ir naujos pažintys.
Kai „Dėdė, Rokas ir Nida“ buvo pristatytas Vilniuje, prabėgus kiek laiko filmas parodytas ir Rokiškio kino teatre. Žiūrėti komedijos kavoliškietis sukvietė draugus, gimines, artimuosius, kad šie įvertintų jo vaidybą.
„Negirdėjau, kad kam nors nepatiktų“, – džiaugėsi buvęs policijos pareigūnas.
Nors S.Meliūnas niekada nėra vaidinęs mėgėjų teatre, namiškiai žinojo, kad vyras visus reikalus sprendžia savarankiškai. Todėl Stasiui susigundžius komisaro vaidmeniu, pradinių klasių mokytoja dirbanti žmona Regina tam neprieštaravo.
„Namie niekas su manimi nesielgia kaip su žvaigžde“, – šmaikštavo S.Meliūnas, praėjusiais metais tapęs seneliu. Po kelių savaičių anūkui Joriui, kuris gimė Meliūnų sūnaus Mato šeimoje, sueis vieni metai. O dukters Aušros pirmagimei Rusnei – septyni mėnesiai.
Išėjęs į atsargą buvęs policijos komisaras gali daugiau laiko skirti ne tik anūkams, bet ir bitėms. Šįmet savo bityną kavoliškietis padidino iki dešimties bičių šeimų, tad žiemą savo medaus ši šeima tikrai nepritrūks.
