Per keturias dienas skirtingomis „In Latino“ stotelėmis bus pažymėta „Kino pavasario“ salė kino centre „Forum Cinemas Vingis“, kultūros baras „Kablys“, jau greitai duris atversiantis baras greta traukinių bėgių „Peronas“, Užupio meno inkubatorius „Galera“.
Iš šių stotelių bus keliaujama po Lotynų Ameriką per moteriškumą fotografijoje, kumbijos ritmus muzikoje, aktyvinančius kakavos skonius ir kitus įspūdžius, kuriais dalysis karštojo žemyno apsėstieji.
Kino mėgėjus „In Latino“ kvies į keturias trumpametražių filmų programas, kuriose – Brazilijos, Argentinos, Čilės ir Kolumbijos režisierių darbai.
Tai geriausi šių ir praėjusių metų minėtų šalių trumpametražiai filmai – jie keliaudami po užsienio festivalius nepaliko abejingų nei žiūrovų, nei žiuri narių.
2014 m. Kanų festivalyje geriausiu trumpametražiu filmu pripažinta drama „Leidi“, per 30 įvairiausių nominacijų ir apdovanojimų pelnęs 3D animuotas pasakojimas „Meškio istorija“, komiška juosta apie nesėkmingas sužadėtuves „Debesyse“, Kanų paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“ nugalėjęs filmas „Beširdė“ apie ankstyvus Brazilijos vaikų lytinius santykius – taip atrodo šių metų „In Latino“ pradėsianti filmų programa, sudaryta iš skirtingose Lotynų Amerikos šalyse sukurtų filmų.
Braziliškąją programą taip pat sudaro 4 naujausi trumpametražiai filmai, originaliai paliečiantys įvairiausias šių dienų šalies aktualijas.
Sėkmingai po pasaulio festivalius keliaujančios trumpametražės juostos – jaunų, perspektyvių brazilų režisierių darbai. Jie nevengia drąsių temų – paauglės nėštumas („Tenisininkė“), neprižiūrimi, gatvėje gyvenantys vaikai („Mano vardas Robotas“), nepaklusnūs paaugliai („Plunksnos istorija“).
Festivalyje apsilankysiantis brazilas Jose Menezesas žiūrovams pats pristatys savo nespalvotą lyrišką pasakojimą „Valtininkas“. Tai istorija apie vyrą, kurio darbas yra surinkti mirusiųjų kūnus. Juk kas nors turi tai padaryti.
Čilės programa – labiausiai provokuojanti, skirta tolerantiškiausiam, smerkti nelinkusiam žiūrovui.
Nuostabiais Čilės vaizdais papasakota tėvą bandžiusios susigrąžinti merginos istorija („Nešvarūs skalbiniai“), homofobijos išpuolį patyrusių dviejų vyrukų patirtis („Šventasis Kristobalis“), transvestitų kasdienybė („Dingusios karalienės“), geraširdės prostitutės gyvenimas („Frančeska“) – keturios nuostabios juostos iš šios šalies.
Nenuspėjami, linksmi, jaunatviški, romantiški, niūrūs, komiški – šiais epitetais galima apibūdinti argentinietiškos programos filmus „Guliveris“, „Frankenšteino nuotaka“, „Naujas gyvenimas“, „21 lengvas žingsnelis pamiršti savo buvusįjį“.
„Pirmasis Lotynų Amerikos filmas, kurį pamačiau dar mokykloje, buvo meksikiečio Carloso Reygadaso „Tyli šviesa“. Jo veiksmas vyksta uždaroje menonitų bendruomenėje – pasaulyje, kuris tada buvo absoliučiai svetimas. Nepaisant to, šis filmas neišeina iš galvos jau dešimt metų.
Tokio kino ir norisi daugiau – apie dalykus, kurie visiems bendri, bet vyksta ten, kur galbūt niekada neatsidursime.
To paties tikimės ir iš misionieriaus, gydytojo, kunigo Aleksandro Bendoraičio istorijos.
Jis ten toli, Amazonės džiunglėse, gelbėjo indėnus, statė laivus, ligonines, bet susidūrė su tokiais pačiais vidiniais konfliktais kaip ir mes būdami čia“, – apie būsimąjį savo filmą „Aleksandras Didysis“ sakė Vytautas Puidokas.
Muzikantas, režisierius, keliautojas drauge su kumbiją atliekančia vilniečių grupe „Parranda Polar“ festivalyje surengs koncertą.
