Baltijos šalys, kultūra ir kinas visai nepažįstami Škotijoje. Susidomėjimas renginiu – didžiulis. Atrodo, yra pakankamai nemažai smalsių žmonių, kuriems šis regionas yra nepažinta teritorija, todėl labai intriguoja ir domina.
Pirmam renginiui pasirinkta lietuvių kino klasiko Arūno Žebriūno tragikomedija „Riešutų duona“ (1977 m.). Lietuviško kino degustacijoje sklido ir tikros, ką tik iškeptos riešutų duonos kvapas ir visi, norintys, ją ragavo. Renginio tematiką pasufleravo pats filmas – vaikystės kvapas. Įdomu tai, kad daugelis renginio detalių labai natūraliai susiliejo į darnią visumą.
Vaikystės kvapų žemėlapis
Pirmiausia buvo pristatytas Akvilės Dirmauskaitės, jaunos kino kūrėjos, studijuojančios ir kuriančios Glazge, muzikinis videoklipas Giles Meredith sukurtai dainai „Harbour Town“. Dainos muzika ir žodžiai kartu su Akvilės sukurtu vaizdu pasakoja apie norą sugrįžti į gimtąjį miestą ir praėjusio laiko ilgesį.
A.Dirmauskaitė pasirinko rekvizito kūrimo filmams ir televizijai karjerą, ji studijuoja ir yra itin vertinama vietinių jaunųjų kino kūrėjų, kurių filmuose ji dirba: kuria rekvizitą, dekoruoja filmo veiksmo vietas. O tai yra sąsaja su Arūno Žebriūno kino karjeros pradžia, nes jis taip pat dirbo dailininko asistentu ir dailininku Lietuvos kino studijoje iki savo režisūrinio debiuto.
Renginio dalyviai pasidalino vaikystę primenančiais kvapais, kurie sugulė į bendrą vaikystės kvapų žemėlapį. Jame pilna tėvų ir senelių namų kvapų, mokyklinių kvapų, gamtos kvapų, o didžiausia dalį sudaro valgių ir virtuvės kvapai. Žemėlapyje taip pat atsirado labai abstraktūs ir asociatyvūs kvapai: atostogų, šeimos, laimės, švenčių ir jaudulio.
Suprasti seną gerą filmą
Po filmo peržiūros kino scenarijų autorius, režisierius ir sinefilas Andrew Gunn moderavo diskusiją. Žiūrovams įdomiausia buvo suvokti, koks buvo istorinis filmo kontekstas, kokios buvo Lietuvos kino kūrėjų realijos 7-ame dešimtmetyje. Ypač žiūrovus nustebino antisovietinis simbolizmas filmuose, dialogų ir vaizdo kodai, kuriuos perskaityti yra tarsi intriguojantis seklio darbas.
Taip pat jie domėjosi, kokia literatūra, kokie filmai ir kino meistrai įkvėpė Arūną Žebriūną, į ką jo filmai yra panašūs. Kai kas filmą „Riešutų duona“ palygino su Emiro Kusturicos filmais. Kai kas Žebriūno filme įžvelgė itališkos įtakos. Visi išimtinai gyrė filmo kadrų kompoziciją.
Žiūrovai stebėjosi senovišku Lietuvos kaimu ir trobomis ir kad tiek mažai žmonių gyvena bendruomenėje. Buvo pastebėta unikali ir akiai maloni modernumo bei archainių dalykų dermė.
Kino salėje buvo nemažai vaikų lietuviškomis šaknimis. Nors jiems filmas buvo iššūkis dėl lėtos tėkmės ir lėto montažo, būdingo klasikiniam kinui, tačiau jie nuoširdžiai reagavo į režisieriaus paspęstus juokingus pokštus, krizendami ir kvatodami.
Ketina dirbti nuosekliai
„Baltic Film Society“ tikslas supažindinti Škotijos žiūrovus su Baltijos regiono (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) kinu. Taip pat pristatyti vietinių bei tarptautinių kino kūrėjų, kurie turi ryšių su Baltijos šalimis, darbus.
Bendruomenės branduolį sudaro kino kūrėja, pasakininkė ir renginių organizatorė Daiva Ivanauskaitė, marketingo ir viešųjų ryšių specialistė Viktorija Macdonald, bei fotografijos restauratorė, kultūrinių-bendruomeninių iniciatyvų finansininkė, o ir duonos kepėja Daina Bytautienė.
Prie renginio organizavimo prisijungė fotografas ir būgnininkas Marius Kliukas, jaunoji kino kūrėjų karta bei kiti lietuviai. Didžiausia pagalba buvo visų noras dalintis ir skleisti informaciją apie renginį. Buvo gera sulaukti režisieriaus dukros Monikos Žebriūnaitės Edgar palaikymo.
„Baltic Film Society“ planuoja nuosekliai organizuoti kino renginius, kūrybinius kino projektus, bendradarbiauti su įvairiomis bendruomenėmis, kūrėjais ir jų organizacijomis ir kitais kino renginių organizatoriais Baltijos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje.
