Gimtadienio proga S.Connery žiniasklaidai papasakojo, kaip laikraščių išnešiotojas tapo seksualiausiu XX amžiaus vyru ir ką pats mano apie Džeimsą Bondą.
Juodadarbis
Būsimasis Džeimso Bondo atlikėjas Thomas Seanas Connery, gimęs sunkvežimio vairuotojo ir valytojos
šeimoje, nuo vaikystės stengėsi padėti tėvams savarankiškai
užsidirbdamas pinigų. Prieš pamokas Seanas vežiodavo pieną
daugiabučių namų gyventojams, pardavinėjo laikraščius ir padėdavo vietos
mėsininkui, o keturiolikos metų apskritai metė mokslus, kurie tik trukdė
dirbti.
Seano tėvas neturėjo išskirtinių talentų, todėl visada tenkinosi sunkiu
ir nelabai pelningu darbu, tačiau būsimosios žvaigždės tokia
perspektyva netenkino. Sulaukęs septyniolikos jaunuolis nutarė tapti
Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno jūreiviu ir paliko tėvų
namus.
Karinė karjeras baigėsi nė neprasidėjusi – jaunuolis buvo pripažintas
netinkamas tarnybai dėl ligos. Ir vėl viskas prasidėjo iš naujo:
Seanas be perstojo keitė darbus – valė gatves, tiesė kelius, vežiojo
anglis, maišė betoną ir netgi gamino karstus, o laisvu nuo darbo metu
rūpinosi kūno rengyba.
„Misteris visata“
1953 metų pavasarį plačiapetis gražuolis dirbo rinkėju spaustuvėje ir
atsitiktinai perskaitė konkurso „Misteris visata“, rengiamo Londone,
anonsą. Škotas patraukė į daug žadantį renginį laimėti, bet užėmė tik
trečią vietą. Tačiau to užteko, kad Seaną pakviestų į kordebaleto
šokėjų atranką. „Man skyrė partnerę ir paprašė ją pakelti. Pakėliau ją
aukštyn ištiestomis rankomis kaip šiaudinę lėlę. Jie nusijuokė ir liepė
ją mestelėti. Aš mestelėjau. Ir netgi pagavau. Tikriausiai mestelėjau
per aukštai – jie visi aiktelėjo. Tačiau mane priėmė“, – prisiminimais
dalijosi aktorius.
Nuo to laiko darbas gatvėse baigėsi, jis pradėjo vaidinti teatre,
televizijoje, dalyvavo įvairiuose kino projektuose. Tačiau kad ir kaip
stengėsi, iki 31 metų niekas netikėjo jo aktoriniu talentu ir neįžvelgė
būsimosios kino žvaigždės.
Viskas pasikeitė tuomet, kai Seanas pateko tarp pretendentų atlikti
pagrindinį vaidmenį filme apie superagentą pagal britų rašytojo Iano
Flemingo romanus.
„Aš – Bondas“
Tarp pagrindinio „bondianos“ vaidmens atlikėjų Seanas anaiptol nebuvo
favoritas. Prodiuserius trikdė ryškus škoto akcentas, be to, aktorius
nežibėjo nepriekaištingomis manieromis. Tačiau lemiamą žodį tarė
žiūrovai: viename laikraštyje kinematografininkai išspausdino dešimties
pretendentų į agento 007 vaidmenį nuotraukas. Visos filmavimo komandos
nuostabai, dauguma skaitytojų balsavo už mažai žinomą aktorių, nes, jų
nuomone, jis panašiausias į I.Flemingo kūrinių herojų. Dar vienu pliusu
aktoriaus naudai tapo jo sutikimas filmuotis už gana kuklų honorarą.
1962 metais po pirmosios „bondianos“ serijos žurnalas „Cinemonde“
pateikė pasauliui garsųjį Seano herojaus aprašą: „Ūgis – 1 m 89 cm,
svoris – 78 kg, veido spalva – įdegęs, kakta – plati, plaukai – juodi,
akys – tamsios, antakiai – ilgi, šnervės – jautrios, burna – didelė,
lūpos – griežtos. Ypatingos žymės: rafinuotai elegantiškas, rūko
brangias cigaretes, nepailstantis nuotykių ir intrigų su moterimis
ieškotojas, ginkluotas 7,65 mm kalibro automatiniu pistoletu „Beretta“,
kuris išardomas ir telpa į piniginę, po dešine ranka – visada stiletas,
batų viršūnės sutvirtintos plieninėmis pakalomis peštynėms, puikus
šaulys, visuomet pataiko į priešininką mesdamas peilį iš didelio
atstumo...“
Aktoriaus žudikas
Elegantiško specialiojo agento vaidmuo tapo škotų aktoriaus vizitine
kortele, o netrukus ekrano herojus peržengė kinematografo ribas –
septintajame dešimtmetyje jo vardą pradėjo negailestingai eksploatuoti
reklama. Rinkoje pasirodė Džeimso Bondo marškiniai, Džeimso Bondo
pistoletai, Džeimso Bondo lagaminai, degtinė 007 ir netgi žaislų
rinkiniai „Viskas žmogžudystei“.
Pats aktorius ilgainiui pavargo nuo vaidmens, atnešusio jam pasaulinę
šlovę, ir jis pradėjo apie jį kalbėti neigiamai: „Man labai nepatinka
mano herojus, neturintis paprasčiausio žmogiškumo. Jis viską
apskaičiavęs, jis negailestingas, aplink save sukuria aplinką, kupiną
neapykantos žmonijai. Jis tiria nusikaltimus tik todėl, kad tai
suteikia jam galimybę nuspausti pistoleto gaiduką. Vaidinant Bondą man
dažnai būna bloga nuo būtinybės visą laiką smaugti, pjauti, badyti,
mušti, draskyti. O juk gyvenime aš nesu nusitaikęs net į triušį.“
Kad ir kaip Seanas bandė atsikratyti prie jo prilipusio herojaus,
milijonų žiūrovų akyse jo charakteris buvo kaip Bondo, jis turėjo jo
savybes. XXV tarptautiniame Kanų festivalyje, į kurį aktorius atvyko
kaip sudėtingo dramatinio vaidmens atlikėjas karinėje dramoje „Kalva“,
žurnalistai ir gerbėjai jį tiesiog atakavo kaip agento 007 kūrėją.
Seanas negalėjo su tuo taikstytis, jis suprato, kad Bondas žudo jį kaip
aktorių. Po nelengvų derybų su prodiuseriais škotui pavyko pasiekti,
kad jis nebesifilmuos šeštojoje „bondianos“ serijoje. Seanui siūlė
didelius honorarus, bet aktorius sugebėjo atsispirti ir ištrūko iš
slaptųjų misijų uždaro rato.
Tikras riteris
Seanas niekada nesigailėjo atsikratęs amžino specialiojo agento amplua.
Šis sprendimas dovanojo jam galimybę įkūnyti ekrane skirtingų
charakterių herojus. O policininko Džimo Melouno antraplanis vaidmuo
kriminalinėje dramoje „Neliečiamieji“ 1987 metais aktoriui atnešė
išsvajotąjį „Oskarą“.
Seano gerbėjai pagrįstai teigia, kad kasmet jis tampa vis įdomesnis
aktorius ir žavesnis vyriškis. Tai patvirtina ir prestižiniai pasaulio
leidiniai. Kai eksbondui buvo 59 metai, žurnalas „People“ pirmą kartą
jį pavadino seksualiausiu vyru tarp gyvųjų, po 10 metų redakcija jam
skyrė seksualiausio šimtmečio vyro titulą, o pagal žurnalo „Empire“
apklausą S.Connery pripažintas viena iš 100 seksualiausių kino
žvaigždžių kino istorijoje.
Nenugalimas ir nepažeidžiamas ekrane, gyvenime Seanas – paprastas
žmogus, linkęs slėpti savo asmeninį gyvenimą. Tačiau ir čia jis
pripratęs laimėti – Seanas užaugino puikų sūnų Jasoną Connery, kuris
taip pat tapo sėkmės lydimu kino aktoriumi
2000 metais S.Connery suteiktas garbingiausias Didžiojoje Britanijoje
riterio vardas. Ir tai ne buvusio specialiojo agento gyvenimo pabaiga:
škotų riteriui jau 85 metai, bet jis aktyviai tęsia aktoriaus ir
prodiuserio veiklą.
Parengė Milda Augulytė