Likus porai dienų iki oficialios premjeros, trečiadienį filmo kūrybinė komanda surengė išankstinę juostos peržiūrą ir susitikimą su režisiere, pagrindinėmis aktorėmis, prodiusere, filmo dailininku.
Filmo dar beveik niekas nematė – parodyti vos keli seansai prieš Sidabrinių gervių ceremoniją ir festivalyje „Kino pavasaris“, bet turbūt jau visi žino jo turinį. Drovi, uždara, save žalojanti septyniolikametė Sangailė (aktorė Julija Steponaitytė) žavisi akrobatiniu skraidymu, tačiau nedrįsta apie tai svajoti, nes jaučia aukščio baimę. Per atostogas aviacijos šventėje ji susipažįsta su bendraamže Auste (aktorė Aistė Diržiūtė), kuri yra jos priešingybė. Austė mėgaujasi gyvenimu ir daro viską, kad išpildytų savo svajones. Sangailė parodo Austei savo žaizdas. Austė įsitikinusi, kad Sangailė išgis, kai nustos jaustis nemylima ir nevertinama. Jų draugystė išsirutulioja į paauglišką dviejų merginų meilę, kupiną aistrų ir atradimų. Austė skatina Sangailę ryžtis skrydžiui akrobatiniu lėktuvu, bet pirmas bandymas virsta košmaru. Sangailė galutinai nusivilia savimi, o Austė toliau ja tiki. Sangailei dar teks patirti skausmo ir priartėti prie pavojingos ribos, kol ji suras pusiausvyrą.
Filme kalbama apie sunkius paauglystės išgyvenimus, bet tai daroma lengvai, šiltai, subtiliai. Siužetas paprastas, bet autorei svarbu ne jo vingiai, o emocijos, vizualumas, estetika.
A.Kavaitė debiutavo mistiniu detektyvu „Laiko garsai“, kuris Lietuvoje, deja, taip ir nebuvo plačiau parodytas, ketino kurti to paties žanro trilogiją, bet kol kas nepavyko to padaryti. Užtat atsirado filmas apie paauglystę. Kodėl ji ėmėsi šios temos?
„Prancūzijoje daug dirbau su paaugliais kūrybinėse dirbtuvėse mokyklose: kartu rašydavome scenarijus, kartu filmuodavome, paskui montuodavome filmus. Mačiau, koks tai įdomus amžius, kupinas pokyčių, atradimų. Panorau pagauti tą momentą ir užfiksuoti. Pradėjau galvoti apie savo paauglystę, sugrįžau į Lietuvą, kuri man visada susijusi su noru pakilti, skristi, su aviacijos šventėmis. Prisiminimus norėjau sudėti į filmą“, – po išankstinės filmo peržiūros pasakojo A.Kavaitė.
Režisierė prisipažino, kad rašydama scenarijų jame paliko labai daug savęs, asmeninių išgyvenimų, paauglystės patirčių. „Dalis manęs yra ir Austėje, ir Sangailėje. Paauglystėje buvau labiau sangailiška, kaip ir ji turėjau polinkį žaloti save. Nesipjausčiau kaip Sangailė, bet buvo kitko. Austės personaže yra daug mano močiutės. Dirbi su ta medžiaga, kurią turi, bet perdirbi ir išverti, iš naujo perriši tam tikrus mazgus. Galiu sakyti, kad filmas yra dalis manęs prieš 20 metų“, – pasakojo A.Kavaitė.
42 metų režisierė įsitikinusi, kad jos amžius – geriausias statyti filmus apie paauglius. Jau esi patyręs ir žinai, kad tai buvo tik gyvenimo etapas, kurį pereini ir toliau visai laimingai gyveni. Kita vertus, emocijos dar gyvos, ir tai padeda įlįsti į herojų kailį. Ji tikisi, kad ir žiūrovai ras savyje slypinčios Sangailės ar Austės, tos baimės, liūdesio, nerimo, iš kurių galiausiai išaugi.
Paklausti, kuriuos epizodus buvo įdomiausia filmuoti, kūrybinės komandos nariai prisipažino: įdomiausia tai, kas sunkiausia. O tai – skydžiai. Įdomu, kad Sangailės pirmąjį skrydį nufilmavo pati aktorė J.Steponaitytė. Mat akrobatiniai lėktuvai ankšti, operatoriui nebuvo kur įsitaisyti.
„Sangailės vasara“ jau apdovanota už geriausią režisūrą prestižiniame JAV Sandanso kino festivalyje, rodytas Berlyno festivalio „Panorama“ programoje, pelnė net tris Sidabrines gerves Lietuvoje. Artimiausiu metu filmo laukia dar keli A lygio tarptautiniai festivaliai.
Lietuvos kino teatruose „Sangailės vasara“ pradedama rodyti penktadienį, o išskirtinė premjera kviestiniams svečiams – jau šį vakarą, rugpjūčio 19-ąją.
Režisierė Alantė Kavaitė, Prodiuserė Živilė GallegoAktorės: Julija Steponaitytė, Aistė Diržiūtė, Jūratė SodytėFilmo dailininkas Ramūnas RastauskasKostiumų dailininkė Neringa Keršulytė
