Didieji kino centrai dirba ištisus metus ir vos ne apskritą parą. Bet jei norime ne masinio kino, einame į mažesnius kino teatrus, visada turinčius šio to gardaus akiai, protui ir širdžiai.
„Pasaka“ persikėlė į lauko kino teatrą ŠMC kieme, o „Skalvija“ jau baigė atostogas ir laukia žiūrovų pamėgtuose kino cikluose ar pavieniuose seansuose.
Grįžta kino klasikos vakarai
Kas būtų, jei iš pagrindų sugriautum nusistovėjusią visuomenės gyvenimo tvarką? Kaip tai pakeistų hierarchijos ir taisyklių sukaustytą pasaulį? Ar maištas – išeitis? Apie tai svarsto garsusis britų „įtūžėlis“ Lindsay Andersonas, 1968 m. kino pasaulyje sukėlęs sumaištį socialine satyra „Jeigu...“.
Kino filmas pribloškė smurto ir maišto scenomis, privertė sunerimti konservatyviąją tradiciją palaikančias britų mokyklas ir pagarsėjo kaip vienas radikaliausių filmų kino istorijoje.
1969-aisiais Auksine palmės šakele Kanuose įvertintas „Jeigu...“ pradės naują Kino klasikos vakarų sezoną „Skalvijos“ kino centre. Juosta bus rodoma nuo liepos 26-osios (pristatys kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė), vėliau – dar keturis rugpjūčio sekmadienius.
Sukūrė visuomenės modelį
Filme „Jeigu...“ L.Andersonas pasakoja drastišką istoriją apie maištingus moksleivius ir sykiu klausia, kurią pusę palaiko žiūrovas. Siurrealistinis, alegorijų kupinas pasakojimas atskleidžia despotišką tradicinės britiškos mokyklos režimą, labiau primenantį kalėjimą.
Nenuostabu, kad vieną gražią dieną mokyklos auklėtiniai sukyla. Atradę ginklų palėpėje jie užsiropščia ant stogo ir paleidžia kulkų lietų į buvusių mokyklos auklėtinių, tapusių solidžiais visuomenės veikėjais, procesiją.
Tačiau mokyklos auklėtinių ir jos vadovybės konfliktą tyrinėjantis filmas nėra tik dar viena gerai suręsta istorija apie despotišką mokyklą.
L.Andersonas siekė daugiau: jis sukūrė universalų visuomenės modelį, kuriame maištaujantys moksleiviai – tai sukilėliai, kovojantys už laisvę spręsti, ką daryti su savo gyvenimu.
Kviečia į detektyvinę kelionę
Nuo liepos 24-osios Lietuvos kino teatruose rodomas daugiau nei 30 kino apdovanojimų visame pasaulyje pelnęs legendinis filmas „Sugar Man“.
Tai muzikinis dokumentinis detektyvas apie XX a. septintojo dešimtmečio amerikiečių muzikos atlikėją Sixto Rodriguezą, kuris, išleidęs du albumus, išnyko iš muzikos pasaulio dėmesio lauko, nesulaukęs jokio pripažinimo JAV.
Tuo pat metu nežinomais keliais kelios jo plokštelės atsirado Pietų Afrikos Respublikoje ir jo dainos, jam to nė nežinant, tapo kultinės ir sukėlė pirmą dainuojančiąją revoliuciją.
Pietų Afrikos Respublikos gyventojai buvo šventai įsitikinę, kad S.Rodriguezas garsus visame pasaulyje, o tai, kad jo naujų dainų nebegirdėti, sukėlė daugybę įvairių versijų ir spėlionių.
Vieni sakė matę, kaip jis neva nusišovė per koncertą, kiti girdėję, kad jis susidegino per pasirodymą, treti pasakojo, jog jis išėjo gyventi į vienuolyną.
Du prisiekę S.Rodriguezo gerbėjai iš PAR nusprendžia pagaliau išsiaiškinti tiesą: kas atsitiko jų herojui, pakeitusiam jų ir valstybės likimą? Pietų Afrikos Respublikoje prasidėjusi tikra detektyvinė istorija ir jos atomazga pranoko net lakiausią vaizduotę.
„Tai buvo nuostabiausia ir įspūdingiausia tikra istorija, kokią tik kada nors buvau girdėjęs, – sakė S.Rodriguezo paslaptį atskleidusio dokumentinio filmo „Sugar Man“ režisierius, alžyriečio ir švedės sūnus Malikas Bendjelloulis. – Ji fantastiška. Joje yra visko – žmogiškumo, muzikos, prisikėlimo ir detektyvo elementų.“
Įtrauks į gėrio ir blogio mūšį
Amerikietiškojo kino gerbėjams – taip pat naujiena: siaubo filmas „Vatikano įrašai“. Jo žiūrovai galės pajusti slegiančią apokalipsės grėsmę ir išvysti šėtono apraiškas.
Filmo heroję – niekuo neišsiskiriančią merginą, vardu Andžela, ima supti nelaimės ir mirtys. Jos artimieji kreipiasi pagalbos į Vatikano atstovus, kurie pasiunčia dvasininkus atlikti keleto egzorcizmo seansų.
Netrukus paaiškėja, kad bėda rimtesnė. Merginos sielą ryja ne paprastas demonas, o pirmykštė šėtoniška jėga, savo galia galinti prilygti Antikristui.
Pagrindiniu kariu žūtbūtiniame gėrio ir blogio mūšyje tampa tėvas Lozanas, kurį įkūnijo iš meksikiečių emigrantų šeimos kilęs aktorius Michaelas Pena.
Įvertinti Vatikano egzorcistų pastangas išgelbėti ne tik Andželą, bet ir visą pasaulį, žiūrovai jau gali nuo liepos 24-osios.
