Filmo sėkme Madride A. Brokas džiaugėsi su dainininke K. Ivanova

Prodiuserio ir režisieriaus Aleksandro Broko dokumentinę juostą „Begalinis koridorius“ jau šį rudenį išvys pusė milijardo televizijos kanalo „Al Jazeera“ žiūrovų. Ją įvertino žinių milžinė CNN, o kino industrijos rykliai šiam filmui vieną po kito skiria garbingus tarptautinius apdovanojimus.

Pastarosiomis savaitėmis Madridas gyveno kino dvasia, nes čia vyko Tarptautinis Madrido ir Tenerifės kino festivalis, surengtas jau dešimtą kartą. Renginio būstinė buvo įsikūrusi pačioje Ispanijos sostinės širdyje esančiame „Dormirdcine“ viešbutyje. Ko gero, tinkamesnės vietos kino šventei ir nebūtų galima sugalvoti, nes unikalus šio viešbučio dizainas primena Holivudo kino studiją. Čia visi kambariai dedikuoti garsioms kino juostoms. Svečiams vos už šimtą eurų parai siūloma apsistoti „Rožinės panteros“, „Betmano“ ar „Džeimso Bondo“ stiliaus apartamentuose, išgerti taurę šviežiai spaustų apelsinų sulčių legendinės blondinės Merilyn Monro nuotraukomis puoštame bare.

Tarptautinis Madrido ir Tenerifės kino festivalis unikalus tuo, kad skirtas tik kino ir televizijos profesionalams. Kasmet jį aplanko vos daugiau nei šimtas kviestinių svečių iš visos Europos. Tai žmonės, kurie atstovauja apdovanojimams nominuotiems filmams, ir kino bei televizijos produkcijos platintojai. 

Šiemet asmeninio kvietimo atvykti į Madridą sulaukė ir lietuvių režisierius, prodiuseris A.Brokas. Į Ispaniją jis iškeliavo su mylimąja dainininke Kristina Ivanova. Lietuvio dokumentinė juosta „Begalinis koridorius“ buvo nominuota net keturiose kategorijose: geriausio dokumentinio filmo, geriausio režisieriaus, geriausio prodiuserio bei geriausio montažo.

Filmo premjera Ispanijos sostinėje sulaukė itin didelio Madride gyvenančių lietuvių dėmesio bei palaikymo, į ją atvyko šioje šalyje dirbantys Lietuvos diplomatai Lina Skerstonaitė ir Evaldas Galvanauskas. „Man, kaip kūrėjui, buvo nepaprastai jautru matyti, kaip po premjeros, sunkiai tvardydamas emocijas, komplimentus „Begaliniam koridoriui“ žarstė Didžiosios Britanijos televizijos rinkos ekspertas Ray Davies“, –  sakė A. Brokas.

Lietuvis per festivalį atsiimti nugalėtojų statulėlių ant scenos kilo net dukart. „Begalinam koridoriui“ atiteko „Geriausio dokumentinio filmo 2015“ ir „Geriausio dokumentinio filmo režisieriaus“ apdovanojimai.

Net ketverius metus kurta dokumentinė juosta „Begalinis koridorius“ pasakoja apie dabar jau neegzistuojančio Kalnų Karabacho miestelio Chodžaly tragediją. Nedidelis miestelis Kaukaze 1992 metų vasario 25-osios naktį buvo tiesiog nušluotas nuo žemės paviršiaus. Šimtai taikių gyventojų buvo nužudyti, suluošinti, paimti įkaitais ar tiesiog dingo be žinios. Dokumentinėje juostoje atsargiai nubraukiamos istorijos dulkės nuo šiurpios nakties. Filmo kūrėjai į tragedijos vietą keliauja po dviejų dešimtmečių. Tačiau ne tam, kad vėl į dienos šviesą iškeltų širdį draskančias juodas istorijos dėmes, o rasti atsakymą, kodėl dvi greta gyvenančias tautas armėnus ir azerbaidžaniečius vienija ne brolybė, bet drasko kruvini konfliktai.

„Kuriant „Begalinį koridorių“ esminė sąlyga buvo objektyvumas. Pagrindiniu informacijos šaltiniu tapo krauju aplaistytame įvykyje dalyvavusių tarptautinių karo žurnalistų, aukų bei užpuolimą rengusių ir vykdžiusių aukštų pareigūnų liudijimai. Filme visos pusės išdėsto savo nuomonę ir pateikia argumentus“, – pasakojo Lietuvoje sensacingai sutiktą ir užsienio kino sales sudrebinusią juostą prodiusavęs ir režisavęs A.Brokas.

Pasak jo, užsienio karo korespondentų užfiksuoti unikalūs archyviniai kadrai žiūrovui pačiam leidžia susidaryti įspūdį apie tragiškos nakties įvykius ir nuspręsti, kurią pusę atjausti.

„Tam, kad sukurtume objektyvų istorinį pasakojimą, mums teko peržiūrėti daugiau nei du šimtus valandų filmuotos dokumentinės medžiagos, analizuoti istorinius dokumentus bei suburti net penkiolikos šalių kino profesionalų ir žurnalistų komandą“, – juostos atsiradimo užkulisius atskleidė Aleksandras.

Madride kalbintas kino kūrėjas neslėpė pasididžiavimo, kad jo su komanda sukurtas dokumentinis filmas ne tik sulaukė tarptautinių įvertinimų, bet ir padėjo pasauliui išgirsti apie mažo Kaukazo miestelio didelę tragediją: “Apie šį kraupų 1992-aisiais mus visus palietusį istorijos etapą Vakarų pasaulis žino nedaug. Todėl kaskart išvydę kino juostą „Begalinis koridorius“ žiūrovai patiria savotišką šoką. Negali patikėti, kad už neišmoktas istorijos pamokas vis dar mokame žmonių gyvybėmis.“

Kokios reakcijos sulaukia juostos kūrėjai, kai kino salėje vėl įsijungia šviesos? „Dažniausiai žiūrovai visus atsakymus suranda žiūrėdami filmą, o jam pasibaigus pasigirsta klausimai apie tik ką matytų žmonių likimus ir kiek jėgų pareikalavo paties filmo kūrimas“, – atsakė juostą prodiusavęs ir režisavęs A.Brokas.

Derybos dėl lietuvių dokumentinės juostos transliavimo su antru pagal dydį po BBC televizijos tinklu „Al Jazeera Media Network“ truko daugiau nei pusmetį. Daugiau kaip pusė milijardo šio kanalo žiūrovų visame pasaulyje „Begalinį koridorių“ išvys šį rudenį.

Britų kino legendos, „Oskaro“ laureato aktoriaus Jeremy Ironso įgarsintą filmą jau matė naujienų milžinės CNN žiūrovai Turkijoje. Anot Aleksandro, su didžiausiu pasauliniu naujienų tinklu dabar kalbamasi dėl juostos rodymo kituose regionuose. Rugpjūtį lietuvių dokumentikos projektą transliuos ir pagrindinė Izraelio televizija „Chanell One“.

Pelnė mažąjį „Oskarą“   „Begalinis koridorius“ buvo pateiktas vertinimui daugiau nei šešiasdešimtyje tarptautinių kino festivalių. Per mažiau nei tris mėnesius lietuvių filmas jau pelnė geriausiojo titulą per prestižinius Amerikos kino apdovanojimus „Accolade Global Film Competition“. Kino pasaulyje šie apdovanojimai dažnai vadinami mažaisiais „Oskarais“. Net ir jų statulėlės iš dvidešimt keturių karatų aukso rankomis kaldinamos toje pačioje gamykloje, kurioje gaminamos ir „Oskarų“ bei „Emmy“ statulėlės. Auksinis trofėjus už geriausią metų juostą jau keliauja į Lietuvą.

„Šis garbingas apdovanojimas skirtas visai kūrybinei komandai už jų nepalaužiamą ryžtą, ištvermę ir begalinį kūrybiškumą. Nuoširdžiai noriu padėkoti režisieriui Mindaugui Urbonavičiui, kino operatoriams Algimantui Mikutėnui ir Audriui Zeleniui, garso režisieriui Ramūnui Jasučiui, garso dizaineriui Jonui Maskvyčiui, kompozitoriams Vytautui Bikui ir Gintarei Kubiliūtei bei visiems, prisidėjusiems ir palaikiusiems“, – savo auksine komanda didžiavosi A.Brokas.

Nors lietuvių dokumentinis filmas jau pripažintas pasaulyje, kol kas gana tyliai įvertintas Lietuvoje. Kodėl mūsų šalies kino festivalių ir apdovanojimų rengėjai į šią juostą neatkreipė dėmesio? „Vis dažniau sulaukiame klausimų, kur galima pamatyti šį filmą. Džiaugiuosi, kad netrukus jį tikriausiai galės išvysti ir Lietuvos kino žiūrovai. Juostos rodymu susidomėjo ir rudenį vyksiantys mūsų šalies kino festivaliai, tad, jeigu būsime pakviesti, mielai dalyvausime“, – teigė filmo prodiuseris ir režisierius.