Daugeliui buvo smalsu, kaip šiandien suskambės garsių aktorių duetas, vadintas tai gražiausia, tai seksualiausia visų laikų pora kino istorijoje. Taip jie pakrikštyti dar 1980-aisiais, kai ekranuose pasirodė Maurice’o Pialat juosta „Lulu“ (Loulou).
Ar pelnytai, iš naujo įvertinti kviečia Kino klasikos vakarus rengiantis „Skalvijos“ kino centras. Filmas bus rodomas tris birželio sekmadienius (7, 14, 21 d.) iš vis rečiau kino ekrane matomos 35 mm juostos.
M. Pialat „Lulu“ – vienas reikšmingiausių 80-ųjų prancūzų kino kūrinių. Lemtingu jis tapo ne tik po šio filmo išgarsėjusiems aktoriams, bet ir režisieriui. Kino ekranuose pasirodžius „Lulu“, M. Pialat sulaukė tarptautinio įvertinimo, buvo pripažintas vienu ryškiausių prancūzų autorinio kino kūrėjų. Jo įtaka iki šiol juntama daugelio šiuolaikinių prancūzų kino kūrėjų, pasirinkusių realistinį kiną, darbuose.
Dėl panašaus kūrybinio braižo M. Pialat neretai vadinamas prancūziškuoju Cassavetes’u. Nuo pat karjeros pradžios jis tarsi apsėstas siekė vieno tikslo – užčiuopti gyvenimo esenciją mene.
Tai ryšku ir „Lulu“: jo herojus nuolat lydi egzistenciniai klausimai, jie turi pasirinkti – keisti savo gyvenimą ar palikti taip, kaip yra. Pagrindinė filmo herojė Nelė blaškosi tarp buržua gyvenimo komforto, saugumo ir asmeninės laimės, laisvės bei... nežinomybės.
„Lulu“ istorija – tai klasikinis meilės trikampis. Jauna daili mergina iš buržuazinės šeimos susidomi malonumų ieškotoju Lulu. Jis nenumaldomai traukia ištekėjusią moterį, ir ne vien dėl fiziologinių priežasčių, net jei jie nepaprastai skirtingi: ir charakteriu, ir požiūriu, socialiniu statusu ir išsilavinimas.
Kaip teigia kino kritikai, filme „Lulu“ talentingų aktorių duetas sukūrė gražiausius savo vaidmenis. Ir iš tiesų, subtilių niuansų ir atidumo detalėms kupina aktorių vaidyba žavi tikroviškumu, balansavimu ant savo galimybių ribos. Ne veltui kino kritikas Saulius Macaitis apie ją yra taip atsiliepęs: „tokie psichologiniai duetai, kaip kiekvieną smulkmeną pastebinčių „Lulu“ aktorių menas, dabarties kine kažkodėl pasitaiko vis rečiau“.
Tačiau nedaug kas žino, kokių aukų pareikalavo ši juosta, pirmiausia, asmeninių santykių plotmėje. G. Depardieu buvo taip nusiminęs pirmąja darbo patirtimi su reikliu ir temperamentingu M. Pialat, kad su juo nekalbėjo visus metus. Tik gerokai vėliau jie tapo neperskiriamais draugais ir dar tris kartus susitiko filmavimo aikštelėje. Po vieno iš jų sukurta Auksine Palmės šakele Kanuose 1987-aisiais apdovanota kontroversiška religinė drama „Po Šėtono saule“ (Sous le Soleil de Satan).
Įžvalgumu ir brutalumu garsėjęs M. Pialat yra žinomas kaip kūrėjas, atskleidęs nemaloniąsias šeimyninių santykių ir Prancūzijos visuomenės aspektus. Gimė jis 1925 m. Piui de Dome, nuo trejų metų augo Paryžiuje. Iš pradžių išbandė save kaip aktorius ir tapytojas, vėliau, susižavėjęs kinu, pradėjo kurti trumpo metro kiną. Debiutavo 1968 m. verito stiliaus drama „Nuoga vaikystė“ (L'Enfance nue).
Daugiau www.skalvija.lt
