„Bendra kaimyninių šalių filmų gamyba yra plačiai paplitusi
praktika, itin sėkmingai taikoma Skandinavijos ir Balkanų šalyse.
Tačiau mūsų regione, ypač tarp trijų Baltijos šalių, ji
nepakankamai vystoma, o kaip rodo patirtis – pavyzdžiui, lietuvių ir latvių sukurtas filmas „Lošėjas“ – bendra gamyba gali būti
labai sėkminga“, – sakė Lietuvos kino centro direktorius Rolandas
Kvietkauskas.
Pirmas žingsnis šia kryptimi žengtas šeštadienį Kanuose trijų
Baltijos šalių nacionalinių kino institucijų vadovams pasirašius
trišalę bendradarbiavimo sutartį, pranešė Lietuvo kino centras.
Sutarties tikslas – skatinti bendrą lietuviškų, latviškų ir
estiškų filmų gamybą, populiarinti nacionalinius filmus
kaimyninėse šalyse, plačiau pristatyti Baltijos šalių kino
sektorių Europoje ir už jos ribų, aktyviau bendradarbiauti Europos
audiovizualinės politikos srityje.
Sutartyje numatyta skirti dėmesio ir nacionalinių filmų
platinimui kaimyninėse šalyse, remiant įvairius renginius bei
projektus, kuriais siekiama skatinti Baltijos šalių filmų sklaidą
bei prieinamumą žiūrovams.
Šalys taip pat įsipareigojo keistis informacija ir praktika,
konsultuotis Europos Sąjungos audiovizualinės politikos klausimais,
užsitikrinant geresnį savų interesų gynimą.
Šiemet Lietuvos kino centras parėmė dešimties Lietuvos ir
kaimyninių šalių kino projektų bendrą gamybą. Penkiems Lietuvos
ir Estijos kartu kuriamiems filmams iš viso skirta beveik 234 tūkst.
eurų, o keturiems Lietuvos ir Latvijos filmams – beveik 314 tūkst.
eurų.
Režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas „Senekos diena“
– pirmasis visų trijų Baltijos šalių bendras kino projektas.
Pernai jį parėmė ir fondas „Eurimage“.
