Antradienį regioninio kino sklaidos tinklo idėją Lietuvos
pramonininkų konfederacijoje pristatęs jos iniciatorius Kęstutis
Drazdauskas konstatavo, kad didžiojoje Lietuvos dalyje beveik
nėra kino rodymo vietų.
„Prieigos prie kino šiuo metu neturi daugiau nei pusė šalies
gyventojų. Ją tikrai turi vos 1,3 mln. lietuvių – iš esmės tai
didžiųjų miestų gyventojai. 2014 m. birželį atlikome tyrimą, kurio
duomenimis, regionuose kiną rodo vos 19 iš 50 regioninių kultūros
centrų, ir tik 8 filmus rodo reguliariai“, – teigė K. Drazdauskas.
Savo ruožtu regionų gyventojai „alksta“ kokybiško laisvalaikio:
Ateities visuomenės institutas, atlikęs apklausą, apskaičiavo, kad
jie į kiną eitų 1,8 karto per mėnesį, kai šalyje tai daroma
vidutiniškai 1,1 karto per mėnesį.
Kino profesionalai siūlo atsižvelgti į jau atliktas europines
investicijas ir kino sklaidai panaudoti jau renovuotus ar
renovuojamus kino teatrus bei kultūros centrus, taip pat
turinčiuosius atnaujintas kino rodymo sales. Tokių objektų visoje
Lietuvoje, skaičiuojama, būtų 25, juose reikėtų įdarbinti po du
papildomus darbuotojus. Įtraukti svarstoma ir mobiliąją
infrastruktūrą – kino sales ant ratų.
Regionuose turėtų sklisti aukštos kultūrinės vertės europiniai
ir lietuviški filmai, kurie tiktų ir edukacinei misijai. Tam pritaria
europinės kino paramos ir sklaidos struktūros, pavyzdžiui,
„Europa Cinemas“ bei „Eurimages“ fondas, ketinantys teikti filmus
planuojamiems kino centrams.
Anot K.Drazdausko, projektui visapusiškai išplėtoti ir kino juostoms pirkti per
trejus metus prireiktų 10,7 mln. eurų.
Jis pripažino, kad projektą įgyvendinant tik valstybei, rentabilumo
tikėtis sunku, todėl siūlo viešosios ir privačios partnerystės
(VPP) principą, kuris Lietuvoje kultūros srityje dar niekada nebuvo
taikytas.
Idėją palaikantis kultūros ministras Šarūnas Birutis žada, kad
ministerija jau netrukus inicijuos susitikimą su savivaldybėmis ir
aptars galimybes, kaip kino rodymą integruoti į kultūros centrus.
Kalbėtis žadama ir su kino industrijos atstovais bei socialiniais
partneriais.
„Artimiausiu metu su VPP koordinatorės Finansų ministerijos
pagalba pradėsime kino tinklo investicinio plano parengimą, o
pirmuosius rezultatus tikimės išvysti jau 2017 metais“, – sakė Š.
Birutis.