„Oskarų“ ceremonija šįmet Rusijoje bus rodoma praėjus dienai po oficialaus renginio Los Andžele – vasario 23 d. vidurnaktį Maskvos laiku. Tai bus ne tiesioginė transliacija, bet įrašas, kurį rusai rodys visiems nepatogiu laiku ir jau žinant laureatus, rašo naujienų portalas rusnovosti.ru.
Tiesa, tai – ne pirmas kartas, kai Rusijoje šie kino apdovanojimai nėra transliuojami gyvai. Pernai pirmasis Rusijos valstybinis kanalas atsisakė rodyti šou dėl „didelio skaičiaus naujienų, susijusių su Krymo ir Ukrainos situacija“. Pirmojo kanalo žiūrovai galėjo pamatyti ceremoniją kitą diena, kai nugalėtojai jau buvo žinomi.
Manoma, kad tokiam Rusijos televizijų sprendimui turėjo įtakos Rusijos filmas „Leviatanas“, kuris užsienio kritikų vadinamas vienu rimčiausių pretendentų į „Oskarą“. Šis filmas tėvynėje sulaukė daug atgarsių – jis gerokai sukrėtė šalies valdžią. Filmo, kuriame vaizduojama korupcijos sukaustyta Rusija, kūrėjai per pirmąjį savaitgalį, kai pradėtas rodyti kino teatruose, uždirbo kur kas daugiau, nei tikėtasi.
Šis filmas jo kūrėjų tėvynėje sulaukė didelio susidomėjimo: vieni ji giria, kad režisierius išdrįso apnuoginti blogybes Rusijoje, kiti keikia, mat mano, kad kūrėjai kritikuoja Vladimirą Putiną. Svarstyta, kad premjera Rusijoje taip ir neįvyks.
Vienas žiūrimiausių Rusijoje
Kaip rašo portalas rbc.ru, vos pradėjus rodyti šį filmą Rusijoje, per pirmąjį savaitgalį parduota bilietų už 47 mln. rublių. „Leviatanas“ akimirksniu tapo vienu žiūrimiausių filmų Rusijoje – jis užima ketvirtąją vietą, pirmas tris dalijasi užsieniniai filmai.
Rusų režisieriaus Andrejaus Zviagincevo filmas „Leviatanas“ jau apkeliavo nemažai festivalių, pelnė ir kelis garbingus prizus. Šią kelionę vainikavo žinia, kad jis nominuotas „Oskarui“ užsienio filmų kategorijoje.
„A.Zviagincevo juostą, vaizduojančią korupcijos sukaustytą provinciją, Rusijos vieši asmenys – nuo politikų iki dvasininkų – apšaukė antirusišku, – rašė „The Art Newspaper“ apžvalgininkė Sofija Kiškovsky. – Rusijos kultūros ministras teigė, kad jam nepatiko depresyvi istorija ir nepadori leksika, nors šio filmo gamybą ministerija parėmė.“
Neseniai Kremlius Rusijos kultūros ministerijai suteikė galią atsisakyti finansuoti ateities meno projektus, kurie prieštarauja oficialiai valdžios ideologijai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo ketinama kontroliuoti meno projektų finansavimą iš biudžeto.
Grąžino į „tinkamą vietą“
Įstatymas „Valstybinės kultūrinės politikos rėmimas“ buvo tobulinamas beveik metus. Šio įstatymo rėmėjai teigia, kad jis grąžina kultūrą į tinkamą vietą – tarnauti ideologijai. Įstatymo kritikai įspėja, kad jis bus naudojamas žlugdyti nepriklausomas ir tarptautines iniciatyvas, taip pat projektus, kurie netinkamai pateikia Rusijos istoriją.
Šis dokumentas, kurį V.Putinas pasirašė gruodį, skirtas daugiakultūrei Rusijos visuomenei, kuriai būdingos įvairios religijos, jame apibrėžiamas „raiškos laisvės ir valstybės nesikišimo į kūrybą“ principas. Jame taip pat pabrėžiama, kad „valstybė remia šalies suverenitetą ir civilizacinį unikalumą (!)“. Čia pat priduriama, kad naujasis dekretas yra „sudedamoji Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo strategijos dalis.“
Įstatyme įspėjama, kad kultūros rėmimo nesėkmės gali lemti „istorinės atminties deformaciją, neigiamą svarbių nacionalinės istorijos laikotarpių vertinimą, klaidingų idėjų apie Rusijos istorinę praeitį skleidimą“. V.Putinas ne kartą yra pasmerkęs „istorijos falsifikavimą“ ir gyręs Rusijos istorijos vizijas, kuriose pabrėžiama jos šlovinga praeitis, susijusi tiek su cariniais, tiek su sovietiniais laikais.
