Rygoje įteikti Europos kino apdovanojimai: metų filmas – „Ida“

Europos kino akademijos apdovanojimai kas antrus metus teikiami Berlyne ir kas antrus – vis kitame Europos mieste. Šiemet ceremonija surengta 2014-ųjų Europos kultūros sostinėje Rygoje.

Tarp pretendentų į pagrindinį – geriausio filmo – prizą buvo įsimintiniausi besibaigiančių metų Europos filmai, sulaukę sėkmės įvairių šalių kino teatruose ir tarptautiniuose festivaliuose. Tai lenkų režisieriaus P.Pawlikowskio „Ida“ apie sulaužytus žmonių likimus pokario Lenkijoje, rusų režisieriaus Andrejaus Zviagincevo drama „Leviatanas“, švedo Rubeno Östlundo šeimos santykių drama „Force majeure“, turko Nuri Bilge's Ceylano drama „Žiemos miegas“ ir dano Larso von Triero sekso epas „Nimfomanė. Režisieriaus versija“.

„Ida“ – kukli, kompaktiška, nespalvota retrodrama. Tai pasakojimas apie dviejų skirtingų moterų – tetos, kuri Stalino represijų metais buvo negailestinga prokurorė, teisianti to meto „liaudies priešus“, ir naivios vienuolyno auklėtinės, jos dukterėčios Idos sunkią ir tragišką kelionę ieškant nužudytų giminaičių kapų. Susitikusi su savo teta, Ida sužino, jog yra žydė. Tiesa priverčia merginą rinktis tarp biologinės tapatybės ir religijos, kuri apsaugojo ją nuo masinių žudynių karo metais. P.Pawlikowskis yra sakęs, kad teisėjos personažas yra paremtas tikra asmenybe – stalinistinės eros teisėja Helena Brus, kuri 2008 metais mirė Didžiojoje Britanijoje. (Filmas rodomas Lietuvoje, šį mėnesį jį bus galima pamatyti sostinės kino centre „Skalvija“.)

„Leviatanas“ – įtempta kriminalinė drama, kupina negailestingos socialinės kritikos, drąsiai demaskuojanti bažnyčios hierarchų ryšius su mafija, paprastus žmones traiškančia miesto valdžia ir korumpuotais politikais.

„Force majeure“ – paradoksiška drama. Režisierius klausia tiesiai: o kaip jūs pasielgtumėte patekęs į ekstremalią padėtį, kai nuo kalno slenka sniego lavina? Pultumėte gelbėti vaikų ar savo mobiliojo telefono? Teisingas atsakymas: nežinau. Nes jums tik atrodo, kad žinote, kaip elgtumėtės. To nežinojo pagrindinis filmo herojus, visomis prasmėmis teigiamas vyrukas, gėdingai pasprukęs iš viešbučio terasos, palikęs žmoną ir du vaikus, bet, žinoma, nepamiršęs mobiliojo telefono. Ir kaip su tokiu toliau gyventi? Autoriai ne be pasididžiavimo praneša, kad po filmo peržiūros ne vieną žiūrovą apima nenumaldomas noras skirtis. (Šis filmas šiemet rodytas Lietuvoje per „Scanoramą“.)  

„Žiemos miegas“ – Kanų festivalio laureatas, poetinė refleksija turkų inteligentijos sugedimo tema, pilna pompastikos, išorinių grožybių ir kitų „arthauzo“ štampų, taip pat dialogų Antono Čechovo motyvais. Taip pat yra: peizažas rūke, vieniša figūra jame, verkianti moteris lange ir – kaip be jo – baltas žirgas, iš pradžių supančiotas, o po to paleistas į laisvę.

„Nimfomanė. Režisieriaus versija“ – penkių valandų provokuojamai skandalingas sekso epas, rodytas ir Lietuvoje.

Absoliučiu Europos „Oskaro“ triumfatoriumi tapo P.Pawlikowskio „Ida“: ji gavo statulėlę už geriausią filmą, geriausią režisūrą, geriausią scenarijų ir geriausią operatoriaus darbą. „Ida“ pelnė ir žiūrovų simpatijų prizą.

Geriausia Europos aktore išrinkta Marion Cotillard, brolių Jeano Pierre’o ir Luco Dardenne’ų filme „Dvi dienos, viena naktis“ suvaidinusi fabriko darbininkę, atsidūrusią prie nervinio priepuolio ir atleidimo iš darbo ribos. Jos heroję gali išgelbėti tik kolegų slaptas balsavimas: jie turi pasirinkti tarp jos ir nedidelės, bet vis dėlto malonios tūkstančio eurų premijos. Ar reikia sakyti, kad jokio proletarinio solidarumo jausmo neturintys belgų darbininkai instinktyviai linksta pinigų pusėn?

Prizą už geriausią vyro vaidmenį pelnytai gavo Timothy Spallas, suvaidinęs britų klasiko Mike'o Leigh filme dar garsesnį klasiką dailininką Williamą Turnerį, abstrakcionizmo pranašą.

2014 metų Europos atradimu pavadintas ukrainiečių režisierius Miroslavas Slabošpickis už debiutinę juostą „Gentis“ – rūsčią socialinę dramą, kurios veiksmas rutuliojasi kurčnebylių internate, todėl filme visai nėra dialogų.

Apdovanojimą už gyvenimo ir karjeros nuopelnus gavo prancūzų režisierė, scenaristė, prodiuserė Agnes Varda. Prizą įteikė garsioji norvegų aktorė, Ingmaro Bergmano mūza Liv Ullmann.

Tarp Europos „Oskarais“ vadinamų apdovanojimų nominantų nebuvo nė vieno lietuviško filmo.

Apdovanojimus skiria 1988 metais įkurta Europos kino akademija. Ji vienija apie 3 tūkst. Europos kino profesionalų, siekiančių skleisti ir puoselėti Europos kino kultūrą.  Jie ir balsuoja už pagrindinį žemyno prizą. Pirmasis akademijos prezidentas buvo I.Bergmanas, nuo 1996 metų – Wimas Wendersas. Kasmet Kino akademija teikia prizus pagal visas pagrindines kinematografijos nominacijas. Iš pradžių prizas buvo pavadintas „Feliksu“ pagerbiant Kanų kavinę, kurioje W.Wendersui su draugais kilo mintis įsteigti europietišką „Oskaro“ analogą. Tačiau šis pavadinimas išsilaikė neilgai. Netrukus apdovanojimas tapo Europos kino akademijos prizu, o šnekamojoje kalboje – Europos „Oskaru“.

Europos kino akademijos apdovanojimai 

„Ida“ (Ida) / Lenkija, Danija / rež. Pawelas Pawlikowskis

„Mafija žudo tik vasarą“ (Mafia Only Kills in the Summer) / Italija / rež. Pierfrancesco Diliberto

Pawelas Pawlikowskis – „Ida“

Marion Cotillard – „Dvi dienos, viena naktis“ (Two Days, One Night)

Timothy Spallas – „Ponas Terneris“ (Mr. Turner)

Pawelas Pawikowskis ir Rebecca Lenkiewicz – „Ida“

Łukaszas Żalas ir Ryszardas Lenczewskis – „Ida“

„Visatos meistras“ (Master of the Universe) / Vokietija, Austrija / rež. Marcas Bauderis

„Viščiukas“ (The Chicken) / Bosnija ir Hercegovina, Vokietija, Kroatija/ rež. Una Gunjak

„Gentis“ (The Tribe) / Ukraina / rež. Miroslavas Slabošpickis

„Džiaugsmo menas“ (The Art of Happiness) / Italija / rež. Alessandro Rakas

Justine Wright – „Locke“

Clausas Rudolfas Amleras – „Tamsos slėnis“ (The Dark Valley)

Natascha Curtius-Noss – „Tamsos slėnis“ (The Dark Valley)

Mica Levi – „Po oda“ (Under the Skin)

Joakimas Sundstromas – „Kalėjimo žvaigždė“ (Starred Up)

Režisierė, scenaristė, prodiuserė – Agnes Varda

Režisierius, scenaristas Steve’as McQueenas („12 vergovės metų“, „Gėda“, „Alkis“).

Edas Guiney

„Ida“ (Ida) / Lenkija, Danija / rež. Pawelas Pawlikowskis